Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Daržovės - ne tik maistas, bet ir vaistas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Daržovės - ne tik maistas, bet ir vaistas

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Augalinis maistas. Daržovių klasifikacija. Botaninė daržovių klasifikacija. Vienmetės daržovės. Dvimetės daržovės. Daugiametės daržovės. Vegetatyvinės daržovės. Vaisinės daržovės. Daržovių cheminė sudėtis. Vanduo. Angliavandeniai. Azotinės medžiagos. Riebalai. Rauginės medžiagos. Skoninės medžiagos. Spalvinės medžiagos. Mineralinės medžiagos. Vitaminai. Daržovės - vaistas. Daržovių išsaugojimo ir apdirbimo būdai. Išvados. Darbas iliustruotas paveikslėliais, lentelėmis.

Ištrauka

ĮVADAS
Augaliniu maistu maitinasi kone visa žmonija, o kai kurių rajonų gyventojai minta beveik vien tik augalais. Iš tinkamai parinktų įvairiomis proporcijomis augalų, žmogaus organizmas gali gauti pagrindinių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, teikiančių energiją, bei atstatančių pagrindines medžiagų apykaitos metu suoksidintas medžiagas. Augalinis maistas yra bene pagindinis vitaminų (C, P, b-karotino, B9 (folinės rūgšties), organinių rūgščių (obuolių, citrinos, oksalo ir kt.), mineralinių druskų šaltinis. Daugelis patikimų stebėjimų rodo, kad ten, kur daugiausia maitinamasi įvairiu augaliniu maistu, žmonės serga rečiau ir ilgiau gyvena.
Maisto racione labai svarbios daržovės. Jos valgomos kaip atskiri patiekalai, kaip užkandžiai ir mėsos bei žuvies patiekalų garnyrai. Jos gausiai vartojamos dietinei mitybai, taip pat kaip maistiniai ir kaip vaistiniai augalai.
Tyrimais nustatyta, kad vidutiniškai per metus vienas žmogus turėtų suvalgyti 128-164 kg daržovių (be bulvių). Baltagūžių kopūstų - 50 kg, pomidorų - 25-32 kg, arbūzinių daržovių apie 20 kg, morkų - 6-10 kg, svogūnų - 6-10 kg, burokėlių - 5-10 kg, žaliųjų žirnelių apie 5-8 kg, prieskoninių daržovių - 1-2 kg, kitų daržovių - 3-5 kg.
Be abejo rekomenduojamą daržovių santykį sunku išlaikyti, nes pas mus mažiau auginama arbūzinių daržovių, aguročių, baklažanų, ankštpipirių, tačiau daugiau galime suvartoti morkų, svogūnų, ropių ir kt.
Kad maistiniai augalai turi gydomųjų savybių, žinoma seniai. Mokslui darant pažangą, grynai empirinius stebėjimus pakeitė tikslūs moksliniai augalų tyrimo metodai. ištyrus maistinių augalų cheminę sudėtį, galima geriau juos panaudoti sveikatai saugoti ir stiprinti. Beje gydymui dažnai naudojamos ne tik maistinės, bet ir kitos augalų dalys. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-05-19
DalykasBotanikos kursinis darbas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasKursiniai darbai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis81.39 KB
Autoriussavaz
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Darzoves ne tik maistas bet ir vaistas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą