Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Gegužraibinių šeimos retieji augalai ir jų apsaugos problemos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Gegužraibinių šeimos retieji augalai ir jų apsaugos problemos

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Įvadas. Gegužraibinių šeimos augalų bruožai. Lietuvos gegužraibinių šeimos retieji augalai. Plačialapė klumpaitė. Kardalapis garbenis. Raudonasis garbenis. Tamsialapis skiautalūpis. Širdinė dviguonė. Belapė antbarzdė. Pietinis plauretis. Kvapusis plauretis. Miškinė plikaplaiskė. Žalioji plateivė. Žalsvažiedė blandis. Musinis ofris. Vyriškoji gegužraibė. Šalmuotoji gegužraibė. Mažoji gegužraibė. Smulkiažiedė gegužribė. Raiboji gegūnė. Aukštoji gegūnė. Raudonoji gegūnė. Baltijinė gegūnė. Dėmėtoji gegūnė. Plačialapė gegūnė. Gelsvoji gegūnė. Siauralapė gegūnė. Vienagumbis medauninkas. Pelkinė lanksva. Vienalapis gedutis. Dvilapis purvuolis. Nariuotoji ilgalūpė. Gegužraibinių šeimos augalų nykimo priežastys ir aplinkos problemos Lietuvoje. Išvados.

Ištrauka

Jau nuo XVIII amžiaus mokslininkai pradėjo moksliškai klasifikuoti gyvūnus ir augalus. Gyvūnų ir augalų klasifikacija šiek tiek skiriasi. Augalai yra klasifikuojami pagal: karalystę, skyrių, klasę, eilę, šeimą, gentį, rūšį. Švedų mokslininkas Karlo Linėjus (Carl von Linnaeus) rūšies pavadinimą sudarė iš dviejų lotyniškų žodžių, kurių pirmasis nurodo gentį, o antrasis – rūšį. Yra penkios karalystės (Regnum)viena iš jų tai augalų. Augalams skyriaus rangas lotyniškai užrašomas su galūne -phyta, o lietuviškai su galūne -ūnai (pvz., pušūnai – Pinophyta). Klasė (Classis) – apima giminingas eiles (augalų, grybų). Vienaskilčiai ir dviskilčiai augalai priklauso gaubtasėklių skyriui. Eilė (Ordo)– naudojama augalų ir grybų sistematikoje. Eilė apima giminingas šeimas. Šeima (Familia) – ji yra tarp aukštesnės klasės pakopos ir žemesnės genties pakopos, t.y. vienoje klasėje gali būti viena ir daugiau šeimų, o šeimoje būti viena ar daugiau genčių. Gentis (Genus) – apima filogenetiškai artimas rūšis. Genties pavadinimas nurodomas vienu lotynišku pavadinimu. Lietuviškai augalų gentį įprasta reikšti vienaskaita. Paprastai į gentį apjungiama nuo vienos iki kelių šimtų ar net tūkstančių giminingų rūšių. Rūšis -(Species) – taksono rangas, mokslinės klasifikacijos kategorija. Svarbiausias organizmų evoliucinio giminingumo sistemos struktūrinis vienetas.
Pasaulyje yra apie 270 000 augalų rūšių ir maždaug kas aštuntai gresia išnykimas! Taigi, kodėl nyksta augali?
Augant gyventojų skaičiui ir besiplečiant miestams, vis mažiau vietos lieka laukinei gamtai. Net jeigu yra paliekami nedideli natūralūs ploteliai tarp bekraščių ariamų laukų, ar gyvenviečių, paprastai jie skursta ir palaipsniui sunyksta.
Daugeliui augalų yra reikalingos specifinės sąlygos, todėl net nedideli klimato pasikeitimai gali stipriai įtakoti kai kurių rūšių išnykimą. Pavyzdžiui, 1-2 laipsnių metinės temperatūros pokytis gali stipriai pakeisti kritulių kiekį, t.y. bus mažiau sniego žiemą, karštesnės vasaros ir pan. Tačiau sniego sluoksnis ar atitinkamas drėgmės kiekis gali būti būtinas tam tikroms augalų rūšims, kad jos išgyventų.
Pesticidai yra skirti tam tikroms piktžolėms, vabzdžiams, graužikams naikinti, tačiau tuo pačiu jie sunaikina ir daug kitų augalų ir gyvūnų. Nors per pastaruosius 30 metų buvo uždrausta daug pačių pavojingiausių augalų apsaugos priemonių, tačiau ir šiandien dar yra naudojamos medžiagos, darančios žalą gamtai (žr. vandens skyrelį).
Toksiški cheminiai produktai šiandien labai plačiai naudojami pramonėje, buityje. Ilgą laiką buvo manoma, kad jų nauda atsveria jų daromą žalą gamtai ir aplinkai. Tačiau vis dažniau skatinama juos keisti mažiau pavojingais cheminiais produktais, nes jie kelia nepataisomą žalą gyvajai gamtai (pvz., polichlorinti bifenilai (PCB), gyvsidabris, tirpikliai, aušinimo skysčiai ir t.t.
Invazinių augalų rūšių, t.y. tai vietovei nebūdingų augalų, plitimas užima vis daugiau erdvės išstumdami vietinius augalus. Šie "ateiviai" dažnai gana agresyviai konkuruoja su vietinėmis rūšimis, jeigu jų plitimas nėra kontroliuojamas.
Pelkių nusausinimas. Pelkės ir jų augalai – visų pirma yra "vandens valymo laboratorija". Sveika pelkių augalija sudaro tankų šaknų ir stiebų kilimą, kuris nusidriekia gana giliai. Šios šaknys ir stiebai "sugaudo" maistines medžiagas, kietas daleles ir taip tarp šaknų formuojasi derlinga pelkių žemė. Per šią sistemą pratekėdamas užterštas vanduo filtruojasi. Net kai kurios toksiškos medžiagos gali būti taip "sugaudomos" pelkėje, tačiau jos gali neogiamai veikti pelkių augalus ir gyvūnus. Tuo pačiu, pelkės augalai išskiria į vandneį deguonį, kuris yra būtinas žuvims, kitiems gyvūnams. Be to, pelkėse randama daug ypatingai retų augalų ir gyvūnų rūšių.
Neapgalvotas miškų kirtimas, kuomet plynai iškertami dideli plotai. Taip gali išnykti ir kitos tame miške prisitaikiusios gyventi augalų rūšys.
Poilsiautojai, grybautojai, turistai dažnai savo neatsakingu elgesiu stipriai prisideda prie kai kurių rūšių nykimo, pvz., išskinami, išmindžiojami kai kurie augalai, išplėšiamos samanos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-09-07
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai8
Dydis139.62 KB
AutoriusVilma
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasAgronomijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Geguzraibiniu seimos retieji augalai ir ju apsaugos problemos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 17 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą