Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Augalų mityba (3)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Augalų mityba (3)

  
 
 
1234
Aprašymas

Augalų mityba per šaknis. Trąšų fiziologinė reakcija ir panaudojimo būdai. Monifikacija. Trąšų sorbcijos rūšys dirvožemyje. Dirvožemių rūgštumo rūšys, rūgštėjimo priežastis. Sorbuotų bazių suma ir prisotinimo bazėmis laipsnis. Dirvų pH reikšmė augalams ir mikroorganizmams. Pramoninės kalkinės ir vietinės kalkinės medžiagos jų panaudojimas. Kalkių sąveika su dirvožemiu, normų apskaičiavimas ir efektyvumas. Azoto reikšmė augalų gyvenime, jo įsisavinimas ir apykaita augaluose. Azoto trąšų grupės. Amonio nitratinės trąšos. Amonio ir nitratinės trąšos. Amidinės trąšos. Azoto trąšų parinkimas ir panaudojimas. Fosforo trąšų sorbavimas dirvožemyje, jų įtaka augalams. Granuliuotas ir paprastas superfosfatas, jo gamyba ir panaudojimas. Dvigubas superfosfatas. Percipitatas, fosforitmilčiai, kaulamilčiai ir jų panaudojimas. Fosforo trąšų parinkimas, tręšimo laikas, normos. Kalio įtaka augalams ir jo formos dirvožemyje, trąšų žaliavos. Kalio chlorido ir kalio druskos gamybos būdai, jų panaudojimas. Kalio sulfatas, kalimagnezija. Potašas, pelenai, neutralios kalio trašos. Kalio trąšų normos, panaudojimo laikas. Sudėtinės trąšos, jų teigiamos ir neigiamos savybės. Organinių trąšų rūšys. Mėšlo cheminė sudėtis, jo tiesioginė ir netiesioginė įtaka augalams. Mėšlo rūšys, pagrindinės kraiko rūšys. Mėšlo laikymo būdai, perpuvimo laipsniai. Kraikinio mėšlo panaudojimas tręšimui. Bekraikio (skysto ir pusiau skysto) mėšlo panaudojimas. Srutos, jų panaudojimas. Durpių tipai, jų panaudojimas tręšimui, kraikui, kompostavimui. Sapropelių charakteristika ir panaudojimas tręšimui. Trąšai auginamų augalų savybės, tręšimo būdai. Bakterinės trąšos.

Ištrauka

Augalų mityba per šaknis. Augalų mitybai didelę reikšmę turi dirvožemio savybės: reakcija ir tirpalo koncentarcija, temperatūra, aeracija, drėgmė, maisto medžiagų kiekis augalams prieinama forma, šviesos intensivumas ir t.t. Tirpalo koncentracijos – Augalai pripratę prie labai silpnų koncentracijų. Normaliausia koncentracija 0,2-0,5g litre vandens.Auga ir vystosi jei yra N, K2O, P2O5. Labai sunkiai pakenčia AL. Tirpalo reakcijos – Rūgšiose – geriau anijonus. Neutraliose ir Šarminėmis – geriau katijonus. Kai stipriai rūgšti arba šarminė reakcija – neįsisavina Ca. Nuo tirpalo temperatūros – Kiekviena augalų rūšis į temperatūra reaguoja skirtingai. Vidutiniškai pradeda siurbti kai > 0 C ir nustoja kai > +40 C. Optimali temperatūra yra +18, +20 C. Nuo šaknų išskyrų reakcijos – šakniaplaukiai gyvena apie parą. Išskyros ( neutraliuose dirvožemiuose) rūgšios. Nes išskyrose yra angliarūgšties, oksalo, citrinos, obuolių ir kitų rūgšių. Todėl reakcija gali būti pH 4,0. Tirpdo įvairius junginius. Rūgšiose dirvožemiuose išskyros g.b. silpnai šarminės reakcijos. Nuo dirvožemio drėgmės – Jei perteklius – augalams stinga deguonies, silpnai kvėpuoja, stokoja energijos. Palankiausias dirvos drėgmė yra 60%. Jei deguonies < 3% jonų įsisavinimas sulėtėja 2 kartus. Sulėtėja ir dėl CO2 pertekliaus. Aeracija sustiprina N, P, K, Ca, SO4 jonų įsisavinimą. Nuo fotosintezės ir kvėpavimo intensyvumo. Apipurškus mineraliniu druskų tirpalais, labai padidėja fotosintezės intensyvumas, augalai pradeda sparčiau siurbti jonus ir iš tirpalų, nes šaknų ląstelės geriau aprūpina. 3. Trąšų fiziologinė reakcija ir panaudojimo būdai. Trąšos pagal jų fiziologionę reakciją skirstomos į 3 grupes:1. Trąšos, iš kurių augalai pasisavina daugiau anijonų negu katijonų, dirvožemis tirpalas dėl jų šarmėja, vad. Fiziologiškai šarminėmis. Šiai trąšų grupei priklauso NaNO3, Ca(NO3)2, Čilės salietra, Kalcio amonio salietra.2. Trąšos, iš kurio augalai pasisavina daugiau katijonų negu anijonų, ir dirvožemio tirpalas dėl jų rūgštėja, vad. Fiziologiškai rūgščiomis. Šiai trąšų grupei priklauso beveik visos kalio (KCl, K2SO4, ir t.t) ir amonio (NH4Cl ir kt.) 3. Trąšos, iš kurių augalai pasisavina vienodai anijonų ir katijonų, ir dėl kurių dirvožemio tirpalo rūgštumas nekinta, vad. Fiziologiškai neutraliomis. Šiai trąšų grupei priklauso NH4NO3, KNO3, amofosas – NH4H2PO4, diamofosas – (NH4)2 HPO4 ir kt. 4. Amonifikacija – azotinių organinių medžiagų skaidymas iki amoniako (NH3) aerobinėmis ir anaerobinėmis sąlygomis. Schema: CH2NH2COOH+O2=HCOOH+CO2+NH3; CH2NH2COOH+H2O=CH2OH+CO2+NH3; CH2NH2COOH+H2= CH3COOH+NH3. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-09-07
DalykasBotanikos špera
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasŠperos
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis28.53 KB
AutoriusVilma
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2010 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasI. P.
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasAgronomijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Augalu mityba (3) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Šperos
  • 5 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • I. P.
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą