Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Smėlynų augalija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Smėlynų augalija

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Lietuvos žemyninės dalies smėlynuose vyraujanti augalija. Bendra apžvalga. Smėlynuose paplitusios rūšys. Kuršių nerijos smėlynų augalija. Bendra Kuršių Nerijos apžvalga. Kuršių nerijoje paplitusios rūšys. Augalų fotografijos. Išvados.

Ištrauka

Baltijos pajūrio ir žemyninėse kopose, paupių, paežerių, bei karinių poligonų smėlynuose užregistruoti 167 rūšių augalai. (R.Nekrošienė, 2006).
Palyginus su augalais galinčiais augti kitose dirvožemiuose, smėlynų augalijos yra gan nedaug. Dėl šios priežasties aptarsime augalų rūšys augančias bendrai smėlynuose ir Kuršių nerijoje.
Lietuvoje smėlynai, išskyrus pajūrio ir didžiųjų upių pakrančių smėlynus, dažniausiai yra antrinės kilmės, t. y. susidarę dėl žmonių ūkinės veiklos iškirstų miškų vietoje. Visos jos priklauso 2 klasėms: baltųjų kopų bei pilkųjų kopų ir žemyninių smėlynų.
Baltųjų kopų bendrijos Lietuvoje įsikūrusios tik Baltijos pajūryje, ant biraus, maisto medžiagų neturtingo, nuolat pustomo smėlio. Pilkųjų kopų ir žemyninių smėlynų klasės bendrijos nemažus plotus užima pajūryje – pilkosiose kopose ir palvėje, o žemyninėje šalies dalyje jos mažais lopinėliais išsimėčiusios kariniuose poligonuose, kirtavietėse, pamiškėse, miško aikštelėse, šlaituose. Dauguma smėlynų buveinių yra vertingos biologinės įvairovės požiūriu ir saugomos.
Smėlynų augaliją sudaro du dideli smėlynų augalijos kompleksai: Baltijos pajūrio smėlynai ir Pietryčių smėlėtosios lygumos kontinentiniai smėlynai. Taip pat didžiųjų upių slėnių ir lokalių savito mikroklimato, specifinių edafinių bei biotinių faktorių poveikyje susiformavusios augalų bendrijos.
Smėlynų augalų bendrijos išlieka nepakitusios tik tol, kol nesikeičia jų struktūrą palaikančių aplinkos faktorių poveikis. Dirbtinai ar natūraliai sutrikus nusistovėjusiai pusiausvyrai smėlynų augalų bendrijose pradeda didėti rūšių skaičius, prasideda užsistovėjimo procesas, ir dėl šios priežasties jos iš azoninio augalijos tipo ilgainiui pavirsta į zoninį augalijos tipą – mišrų mišką. Mūsų pajūryje smėlynų augalija stabiliausia, dėl jūrinio klimato ir savitų orografinių sąlygų, kurios labai įtakoja bendrijų įvairovę. Likusiose smėlynuose augalijos kaitos labai intensyvios, ypatingai ne tik bendrijų kiekiais, bet ir jų užimamais plotais . (A. Basalykas, 1965)
Darbo tikslas: išanalizuoti smėlynuose vyraujančia augaliją Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
1) Įvertinti žemyninės dalies smėlynų augalijos įvairovę.
2) Aptarti augalus augančius Kuršių Nerijos smėlynuose.

Lietuvos žemyninėje dalyje smėlynų augalija susideda iš įvairių šeimų bei rūšių. Keletas jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, tokios kaip Smiltyninis laibenis (Alyssum gmelinii), kurio Pietinėje Lietuvos dalyje populiacijos gana gausios, tačiau didelių plotų neužima, Driskiosios kiaulpienės (Taraxacum lacistophyllum) žemyninėje Lietuvos dalyje esančios populiacijos mažos, o Tamsialapio skiautalūpio (Epapactis atrorubens) žinomos gausios populiacijos Pietų Lietuvoje.
Pagal informacinius šaltinius galime sakyti, kad beveik visą augalijos dalį sudaro Magnolijūnų (gaubtasėklių) - Magnoliophyta (angiospermae) skyrius, į kurį įeina:
I klasė - Magnolijainiai (dviskilčiai) – Magnoliopsida (dicotyledoneae):
Gvazdikinių šeimoje, kurioje mūsų nagrinėjamoje teritorijoje yra 8 rūšys iš 12 randamų gvazdiko (Dianthus) gentyje.
Balandinių šeima, kurioje randamos tik 2 rūšys iš Lietuvoje augančių 30-ties. Balandiniai ir gvazkininiai įeina į gvazdikiečių (Caryophyllales) eilę. Šioje eilėje svarbiausia minima balandinių šeima, tačiau žemyninėje dalyje ši šeima gausumu nepasižymi.
Rūgtinių šeimoje randama tik 1 rūšys iš 43 Lietuvoje auginamų. Tai rūgštynės (Rumex) genties Smulkioji rūgštynė ( Rumex acetosella ).
Bastutinių šeimoje randamos 3 rūšys iš auginamų Lietuvoje 90 rūšių. Viena iš jų Pilkoji miltinaitė ( Berteroa incana ) kuri turi ankštarėles.
Erškėtinių (Rosaceae) šeima žemyninėje dalyje turi tik 2 rūšys iš 227 Lietuvoje augančių.
Pupinių (Fabaceae) šeimoje Lietuvoje aptinkama 113 rūšys, sausringose vietose bei Pietryčių Lietuvoje auga net 5 kulkšnės, tačiau žemyninės dalies smėlynuose auga tik dvi.
Lietuvoje iš lino genties auga viena savaiminė rūšys ir šešios auginamos, viena iš jų auginama žemyninėje dalyje.
Astrinių lietuvoje auga apie 189 rūšys, tačiau sutikti galime tik penkias. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-03-22
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai8 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis174.78 KB
Autoriusbacardi
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2009 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasRita Nekrošienė
Švietimo institucijaKlaipėdos verslo aukštoji mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word 2007 Smelynu augalija [speros.lt].docx
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Klaipėdos verslo aukštoji mokykla / 1 Klasė/kursas
  • Rita Nekrošienė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą