Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Gaubtasėkliai (2)
   
   
   
-2
naudingas 0 / nenaudingas -2

Gaubtasėkliai (2)

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Audiniai. Sėkla. Augalų dauginimasis. Dauginimasis sėklomis. Žiedynai. Žiedinio augalo vystymasis. Žiediniai, arba gaubtasėkliai, augalai ir jų klasifikacija. Gaubtasėklių prisitaikymas. Išvados.

Ištrauka

Šie augalai gaubtasėkliais vadinami todėl, kad jų sėklapradis, iš kurio po dvigubo apvaisinimo išauga sėkla, apgaubtas mezginės sienelės. Gaubtasėkliai (sėkliniai augalai, kurie formuoja vaisius su viduje apsaugotomis sėklomis)-daug gausesnė ir įvairesnė augalų grupė už kitas. Jų įsigalėjimas, matyt, susijęs su klimato pokyčiais kainozojaus eroje. Gaubtasėklių sėkla formuojasi iš apvaisintos kiaušialąstės-zigotos. Iš šios susidaro gemalas. Iš dvigubo branduolio (2n) po apvaisinimo susidaro endospermas (triloidinis-3n).
Žiediniai augalai labai įvairūs, bet juos jungia tai, kad visi turi šiuos organus: vegetacinius (lot. "vegetativus" – augalinis, augantysis) – šaknis, lapus, stiebus, atliekančius augimo ir mitybos funkcijas, ir generatyvinius (lot. "generare" – gaminti, gimdyti) – žiedus – sėklinio dauginimosi organus. Augalų organai skiriasi vienas nuo kito ne tik forma, bet ir vidine sandara.
Žiediniai augalai sudaro didžiausią augmenijos skyrių, kuriam priklauso ne mažiau kaip 280 000 rūšių. Šie augalai auga visose klimatinėse zonose ir įvairiausiomis ekologinėmis sąlygomis.


Audinys - tai visuma ląstelių, panašių savo sandara ir atliekamomis funkcijomis. Visi augaliniai audiniai yra skirstomi į gaminamuosius ir pastoviuosius. Gaminamieji audiniai sudaro sėklų gemalą, jų yra stiebų bei šaknų viršūnėse ir šonuose, taip pat įsiterpusių kai kurių augalų stiebuose, lapkočiuose, žieduose. Gemalą sudarantys audiniai vadinami pirminiais. Pirminių audinių gali būti stiebų bambliuose, kurie vadinami įterptiniais gaminamaisiais audiniais.
Gaminamojo audinio (brazdo, stiebo ir šaknies augimo kūgelio) ląsteles yra nedidelės, jų sienelė plona ir stambus branduolys. Iš šių ląstelių susidaro kitų rūšių audiniai.
Taigi žiediniai augalai sudaryti iš organų, organai – iš audinių, o audiniai – iš ląstelių, kurios tarpusavyje susijusios funkcionuoja vientisame gyvame organizme.

Sėkla

Sėkla-tai subrendęs sėklapradis. Joje yra sporofito gemalas ir endospermas (gemalo maisto atsargos), kurios dengia apsauginė sėklos luobelė, susidariusi iš sėklapradžio dangalų. Sėklos atsparios nepalankioms sąlygoms, pvz., sausrai ir ypač žemai ar aukštai temparatūrai. Jose yra jau iš dalies išsivystęs gemalas ir maisto atsargų, kurias naudoja daigas, kol augalas dar negali savarankiškai egzistuoti. Sugebėjimas išauginti nepalankias sąlygas galinčias ištverti sėklas nulėmė, kad sėkliniai augalai sėkmingai išplito ir dabar vyrauja tarp kitų augalų.
Sėklų esti įvairaus didumo: nuo mikroskopinių iki 1cm ilgio ir didesnių. Nevienoda jų forma: yra apvalių, ovalių, pupiškų, kiaušiniškų, trikampių, pumpuriškų ir kt. Visos jos turi vieną, arba dvi sėklaskiltes. Tai pagrindinis požymis, pagal kurį žiediniai augalai skirstomi į dvi klases – dviskilčius ir vienaskilčius. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-06-10
DalykasBotanikos namų darbas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasNamų darbai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis104.63 KB
Autoriusasta
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasJolanta Margelienė
Švietimo institucijaKauno kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Gaubtasekliu savarankiskas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Namų darbai
  • 6 puslapiai 
  • Kauno kolegija / 1 Klasė/kursas
  • Jolanta Margelienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-2
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą