Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Augalijos rekordai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Augalijos rekordai

  
 
 
1234567
Aprašymas

Augalija. Didžiausias miškų masyvas. Didžiausi miškų ūkio medelynai. Didžiausias parkas. Didžiausias regioninis parkas. Mažiausias regioninis parkas. Didžiausias draustinis. Mažiausias draustinis. Turtingiausias dendrologiniu požiūriu parkas. Didžiausias rezervatas. Mažiausias rezervatas. Seniausias rezervatas. Storiausias ir seniausias medis. Aukščiausių medžių dešimtukas. Storiausių medžių dešimtukas. Daugiausia kamienų turinti eglė. Daugiausia kamienų turinti liepa. Daugiausia eglės kankorėžių. Žemiausia vaisius brandinanti vyšnia. Žemiausia vaisius brandinanti trešnė. Žemiausia vaisius brandinanti obelis. Aukščiausias vaiskrūmis. Aukščiausias stuomeninis žolinis augalas. Aukščiausia saulėgrąža. Daugiausia žiedų turinti saulėgrąža. Didžiausias moliūgas. Didžiausias pašarinis runkelis. Didžiausias gūžinis kopūstas. Daugiausia kopūsto gūžių. Didžiausias griežtis. Didžiausias cukrinis runkelis. Didžiausias raudonasis burokėlis. Didžiausias krienas. Didžiausias ridikas. Ilgiausias agurkas. Didžiausias agurkas. Didžiausias ridikėlis. Didžiausias pomidoras. Daugiausia pomidorų ant krūmo. Didžiausia bulvė. Didžiausia morka. Didžiausia salota. Didžiausia kriaušė. Didžiausia citrina. Didžiausias ženšenis. Didžiausias svogūnas. Didžiausia uoga. Nuodingiausia uoga. Ilgiausia ankštis. Aukščiausia rožė. Aukščiausia vijoklinę rožė. Didžiausias grybas. Didžiausias didysis kukurdvelkis. Daugiausia grybų, išaugusių iš vieno kelmo. Didžiausia žvynuotoji skylėtbūdė. Didžiausias pumpotaukšlis. Didžiausias baravykas. Daugiausia baravykų, išaugusių iš vieno kelmo. Daugiausia baravykų, suaugusių kepurėmis ir kotais. Didžiausia baravykų pora, išaugusi iš vieno kelmo. Didžiausias raudonikis. Daugiausia raudonikių, išaugusių iš vieno kelmo. Didžiausias dirvinis pievagrybis. Didžiausia lepšė. Didžiausias bobausis. Nuodingiausias grybas.

Ištrauka

Lietuvoje auga apie 2000 aukštesniųjų augalų rūšių. Iš jų savaime auga apie 1450 rūšių. Žinoma apie 250 samanų, apie 260 kerpių ir apie 2500 grybų rūšių.
1976 m. nykstančiomis pripažinta 30 augalų rūšių. 1989 m. į Raudonąją knygą įrašytos 189 aukštesniųjų augalų, 10 samanų, 9 kerpių, 4 dumblių, 55 grybų rūšys. Be to, 65 augalų rūšys paskelbtos kandidatėmis į Raudonąją knygą.
Lietuvoje miškai auga 1 823 100 ha plote (1988 m.). Tai sudaro 27,9% viso teritorijos ploto. Apie 17% Lietuvos ploto užima pievos.

Miškingiausiame rajone – Varėnos – miškai užima 62% rajono ploto, 1506 km² (1988 m.). Skurdžiausiame miškų – Vilkaviškio rajone – 1983 m. buvo 90 km² miškų, arba 7% rajono teritorijos.

Didžiausias miškų masyvas – 1350 km² ploto – oficialiuose šaltiniuose vadinamas trimis vardais. Vienuose vadinamas Druskininkų–Varėnos miškais, profesorius Tadas Ivanauskas išpopuliarino Gudų girios vardą, kartografijoje ir žemėtvarkos dokumentuose šis masyvas vadinamas Dainavos girios vardu.
Didžiausias parkas – Lietuvos nacionalinis parkas (įkurtas 1974 m.). Jo plotas 559 km². 70% jo teritorijos yra miškai, 16% – ežerai, 14% – žemės ūkio naudmenos. Šiame parke yra 3 gyvenvietės, 82 kaimai (30 kaimų yra vertingi etnografiniu požiūriu), 104 ežerai (iš jų giliausias – Tauragnas), 15 respublikinės reikšmės paminklų: 10 archeologijos, 4 dailės ir 1 architektūros. Auga 74 rūšys retųjų ir apyrečių augalų, iš kurių 8 rūšys įrašytos į Raudonąją knygą. Paukščių suskaičiuojama 190 rūšių, žinduolių – 35, varliagyvių – 11, roplių – 5, žuvų – 28 rūšys. 20 paukščių rūšių įrašyta į Raudonąją knygą.

Didžiausias regioninis parkas – 39 730 ha ploto – Labanoro parkas (Molėtų, Švenčionių ir Utenos r.). Jame valstybės saugomi Labanoro dirvos ir jo ežerynų kraštovaizdis, jo gamtinė ekosistema bei kultūros paveldo vertybės.

Mažiausias regioninis parkas – 2010 ha ploto – Pavilnių (Vilniaus m.) parkas. Jame valstybės saugomas erozinių raguvinių bei Vilnios slėnio kraštovaizdis, jo gamtinė ekosistema bei kultūros paveldo vertybės.

Didžiausias draustinis – 4873 ha ploto – Gomertos (Kelmės ir Radviliškio r.) kraštovaizdžio draustinis. Jame valstybės saugomas raiškus rytų Žemaičių moreninės plynaukštės kalvyno kraštovaizdis.

Mažiausias draustinis – 25 ha ploto – Sulinkių (Radviliškio r.) zoologinis draustinis. Jame valstybės saugomi Sulinkių aukštapelkės ežerokšniai, kaip paukščių prieglobsčio vieta.

Turtingiausias dendrologiniu požiūriu parkas – Palangos botanikos parkas. Čia auga apie 200 medžių ir krūmų rūšių, rozariume – apie 80 rūšių rožių. Plotas apie 80 ha.
Parkas pradėtas kurti 1843 m. XIX a. pabaigoje jis išplėstas, pertvarkytas pagal prancūzų architekto Eduardo Fransua Andrė bei belgų dendrologo Beisenso de Kolono projektą. 1960 m. pavadintas botanikos parku. 1966 m. sutvarkytas pagal architekto Algimanto Brusoko bei dendrologo Leono Čibiro projektą. Vėliau prie parko restauravimo prisidėjo architektė Teklė Šešelgienė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-04-28
DalykasBotanikos namų darbas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasNamų darbai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis24.77 KB
AutoriusEgle
Viso autoriaus darbų51 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasI. Lanauskytė
Švietimo institucijaAmatų mokykla „Sodžiaus meistrai“
Failo pavadinimasMicrosoft Word AUGALIJA [speros.lt].doc
 

Komentarai

  • 2016-09-15 IP: 78.62.69.76
    Linaite sako

    Kiek ziedu turi daugiausiai saulegraza?

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Namų darbai
  • 8 puslapiai 
  • Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ / 1 Klasė/kursas
  • I. Lanauskytė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą