Palmės

Įvadas. Vėduokliškos palmės. Livistona australis. Washingtonia. Rhapis. Sabal. Licuala. Howeia forsteriana. Plunksniškos palmės. Chamaedorea elegans. Areca catechu. Archontophenix cunninghamiana. Cariota mitis. Phoenix. Cocos nucifera. Microcoelum weddelianum. Chrysalidocarpus lutescens. Palmės - ne palmės. Išvados. Darbas iliustruotas nuotraukomis (13).

Neveltui patalpų architektai taip mėgsta šiuos atogrąžų pakraščių romantika dvelkiančius, didingo taurumo kupinus augalus- jie sušvelnina modernią stiklo ir plieno konstrukcijų šaltą spindesį. Čia rasite išvardintas kambarinių palmių rūšis, kurias privalu visus metus laikyti šiltoje patalpoje ir net vasarą neišnešti į lauką.
Bendra apžvalga:
Vienaskilčių (lelijinių) klasei priskiriamos apie 45 šeimos (Lietuvoje auga 18- os šeimų atstovai) ir 55000 augalų rūšių, tai yra beveik kas ketvirta žiedinių augalų rūšis. Didžiausia šios klasės šeima Žemėje- orchidiniai (gegužraibiniai) augalai; jų yra apie 20000 rūšių. Miglinių (varpinių) šeimai priskiriama apie 6000 augalų rūšių (Lietuvoje savaiminių yra apie 125 rūšys), viksvinių (viksvuolinių) šeimai priklauso apie 4000 augalų rūšių (Lietuvoje apie 100 rūšių); lelijinių šeimai priskiriama apie 2600 augalų rūšių (Lietuvoje 24). Tarp šių augalų Lietuvoje nėra nei vienos sumedėjusios augalų rūšies. Tarp varpinių sumedėjusios tik kai kurios tropikų kraštuose augančios bambukų rūšys.
Vienaskilčiams priklauso ir sumedėję, labai savotiški tropikų augalai, priskiriami arekinių (palminių šeimai). Žinoma apie 2500- 3000 palmių rūšių. Palmėms būdingas lieknas tiesus kamienas, dažniausiai su lapkočių liekanomis ar bent lapų prisisegimo žymėmis. Tiesa, yra keletas palmių rūšių (rotanginė palmė), kurių stiebai ploni, laipiojantys, užaugantys iki 3 metrų ilgio, tačiau beveik visos palmės- medžių formos. Nuo kitų medžių palmės gerokai skiriasi. Jų lapai auga tik viršūnėse, jie visada sudėtiniai, plunksnos arba vėduoklės formos. Manoma, kad tokia gofruota, ažūriška palmių lapų forma lemia nepaprastą lapų tvirtumą ir apsaugo juos nuo draskančių vėjų. Palmių kamienai neturi tikros žievės. Joms augant aukštyn, kamienai nestorėja. Palmių žiedai smulkūs, žiedynai stambūs, vaisiai- sultingi arba sausi kaulavaisiai, dažnai vadinami riešutais, retai- uogomis.
Daug palmių auginama oranžerijose, kambariuose. Populiariausios iš Amerikos kilusios iki 2 metrų išaugančios sabalpalmės (sabal minor), kurių lapai vėduoklės pavidalo. Panašios ir vašingtonijos (washingtonia robusta), tik jos gana sparčiai auga ir pasiekia 2 metrus pločio bei 3 metrus aukščio. Taip pat populiarios rapipalmės (rhapis humilis), hovėjos (howeia forsteriana). Pas mus auginamoms palmėms būtina parinkti šviesias patalpas, tačiau tiesioginių saulės spindulių jos nemėgsta. Palmėms vėduokliškais lapais reikia drėgnesnio oro, gausesnio laistymo, tuo tarpu šiurkštesni palmių lapai pakenčia sausesnį orą, jiems nebūtinas gausus laistymas. Jos labiau nepakenčia padėkle liekančio vandens, laistymo šaltu vandeniu ir šaltos žemės. Žiemą daugeliui palmių reikalinga gana žema, 14- 16 (rapipalmėms, vašingtonijoms- 10) laipsnių temperatūra. Kambariuose palmės žydi labai retai, dažniau pražysta tik grakščiosios chamedorėjos (chameadorea elegans) bei Chrysalidocarpus lutescens. Daugelis palmių auga lėtai, jų auginimas nelengvas, tačiau salone ar biure auganti išpuoselėta palmė- daugelio gėlininkų svajonė. Šie romantiškas salų pakrantės primenantys taurūs augalai patalpoms suteikia savotiško žavesio ir švelnumo. Jas nelengva auginti, bet verta pabandyti.

Tikslas: susipažinti su palminių šeimos augalais. ...