Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Lietuvos augalai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos augalai

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Augalijos istorinė raida. Lietuvos augalų aprašymas. Gaubtasėkliai. Plikasėklių augalų įvairovė. Plikasėklių augalų dauginimasis ir reikšmė. Sporiniai indučiai (paparčiai, asiūkliai, patasai). Durpinės samanos. Rudadumbliai ir raudondumbliai augalai. Daugialąsčiai siūliniai žalieji dumbliai. Svetimžemiai augalai. Želdynai mieste ir užmiestyje. Reikia kvalifikuotų kraštovaizdžio architektų. Pirmenybė – vietiniams augalams. Augalijos apsauga. Rūgščiųjų lietų poveikis miškams. Realus ateities modelis. Augalų mityba ir maisto medžiagų balanso problemos. Teks auginti augalus bioenergijai. Išvados.

Ištrauka

Neįmanoma įsivaizduoti mūsų gyvenimo be augalų – neatskiriamų žmogaus palydovų. Jie mus maitina ir rengia, padeda statyti namus, gaminti baldus, vaistus, valo ir grynina orą. Žiemą jie šildo mūsų būstus, o vasarą teikia gaivinantį pavėsį. Augalai mums padeda ir dirbti, ir ilsėtis. Ilgą kelią nuėjo mūsų protėviai, kol sugalvojo užkasti žemėn grūdą. Bet ir augindami augalus jie nesiliovė rinkę valgomus vaisius, svogūnėlius, šakniagumbius. Laukinė augalija turbūt visuomet bus papildomas maisto šaltinis ir labai svarbi vaistų žaliava. Laukinius augalus pradėta kultūrinti prieš 10-9 tūkstančius metų, tuo pat metu ir Senajame, ir Naujajame pasaulyje. Senovės žemdirbys galėjo naudotis tik vietiniais augalais. O šie buvo nevienodi net pačiame žemyne, toje pačioje srityje. Dėl to dauguma augalų buvo sukultūrinti tik tam tikrose Žemės rutulio vietose. Geografiniu požiūriu izoliuotos sritys iš pradžių turėjo savo vietinį sukultūrintų augalų rinkinį. Vėliau, kai sausumos ir jūrų kelionės pasidarė įprastas dalykas, kultūriniai augalai pradėjo plisti po visą pasaulį. Sėklos būdavo išvežamos į kitas šalis, kartais į labai tolimas.
Augalija Žemės rutulio ar jo dalies augalų bendrijų visuma. Ji sudaro Žemės dangą ir yra vienas iš svarbiausių biosferos komponentų. Kiekvieno krašto augalija formavosi ilgą laiką, jai įtakos turėjo gyvūnai, atskirų geografinių rajonų flora-augalų rūšių visuma, susijusi ne tik su dabartinėmis, bet ir su anksčiau buvusiomis klimato bei dirvožemio sąlygomis, sausumos ir jūrų išdėstymu praeityje. Kintant aplinkos sąlygoms, kinta ir krašto augalija. Iš dabartinės augalijos galima spręsti ir apie šio meto, ir apie praeities aplinkos sąlygas. Visos augalų rūšys yra neišsenkamos genetinės ir fetocitoninės informacijos šaltinis. Įvairiausiems savo reikalams žmogus naudoja tik apie 3% pasaulio augalų rūšių...


Dabartinė Lietuvos flora formuotis pradėjo pleistoceno epochoje, baigiantis paskutiniam – Viurmo – ledynmečiui. Maždaug prieš 13 tūkst.metų. vėlyvuoju ledynmečiu buvo du daliniai klimato atšilimai. Pirmasis vadinamas biolingo laikotarpiu. Tada ledynai iš dabartinė Lietuvos teritorijos atsitraukė ir sustojo šiaurinėje nūdienės Latvijos dalyje. Antrasis atšilimas, kai
ledynai atsitraukė iki Skandinavijos vidurio, vadinamas alerodo laikotarpiu.
Prieš pirmąjį atšilimą tik pietinėje Lietuvos dalyje, ant kurios nebuvo užlinkęs ledynas, plytėjo tundra. Joje vyravo prie žemės prigludę krūmokšniai driados. Tuo metu plito viksvos, kiečiai, miglinių ir balandinių šeimų augalai. Biolingo laikotarpiu tundrą pakeitė miškatundrės – beržų arba beržų ir pušų retmiškiai. Paskui vėl prasidėjo atšalimas – viduriniojo triaso laikotarpis.
Alerodo laikotarpiu staiga atšilus, tundroje ėmė augti beržynai ir pušynai, kuriuose, manoma, pasitaikydavo ir drebulių. Klimatas buvo sausas, todėl atviruose smėlynuose augo šviesomėgės žolės ir krūmai. Pietvakarių Lietuvoje atsirado šilumamėgių medžių ir krūmų: liepų, guobų, ąžuolų, lazdynų. Klimatui atšilus ir ištirpus amžinajam įšalui, prasidėjo pelkėjimas. Pelkėse paplito žaliosios samanos, kiminai, susidariusiuose ežeruose ėmė augti vandens augalai. Maždaug prieš 11 tūkst.m., vėl staiga atšalus, prasidėjo vėlyvasis triasas. Atšalus sumažėjo miškų, ypač pušų. Vėl ėmė vyrauti žoliniai augalai ir žemaūgiai krūmokšniai.
Maždaug prieš 10 tūkst.m., klimatas iš esmės pasikeitė, prasidėjo ligi šiol trunkanti šilti klimato epocha – holocenas. Pirmuoju šios epochos laikotarpiu, kuris vadinamas preborealiu, ėmė gausėti pušų ir beržų, pradėjo augti alksniai. Dauguma prie šalto klimato prisitaikiusių augalų išnyko arba jų sumažėjo. Klimatas buvo palankus ir kitiems labiau mėgstantiems medžiams, bet per tą laikotarpį jie dar nespėjo išplisti.
Borealio laikotarpis (prasidėjęs maždaug prieš 9000m.) buvo šiltas ir sausas. Kelis kartus padaugėjo pušynų, juose įsigalėjo lazdynai, atsirado ąžuolų, guobų, o laikotarpiui baigiantis, ėmė augti liepos. Tinkamuose buveinėse, pvz., kalvų šlaituose, išplito lieknosios plukės, geltonosios žvaigždūnės, plaukuotieji drugišiai. Ežerų pakrantėse gausiai augo šakotosios ratainytės. Atlančio laikotarpis (prasidėjęs prieš 8000 m.) buvo šiltas ir drėgnas, todėl išplito ir įsitvirtino plačialapiai medžiai – ąžuolai, liepos, guobos, uosiai, juodalksniai, klevai, pamažu plito skroblai. Klimatas buvo palankus šilumamėgiams augalams. Vieni tuo metu klestėję augalai išnyko (pvz., plūduriuojantieji agarai), kiti dabar yra reti arba labai reti (pvz.: miškiniai eraičinai, svogūninės kartenės, daugiametės blizgės, geltonžiedžiai pelėžirniai). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-30
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai8
Dydis74.16 KB
Autoriusjul
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus technologijų ir dizaino kolegija
FakultetasTechnikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos augalai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą