Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Bastutinių šeimos vaistiniai ir maistiniai augalai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Bastutinių šeimos vaistiniai ir maistiniai augalai

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Bastutinių šeimos maistiniai augalai. Gūžinis kopūstas. Raudongūžis kopūstas. Garbanotasis kopūstas. Briuselinis kopūstas. Žiedinis kopūstas. Ropinis kopūstas. Griežtis. Rapsas. Ropė. Turnepsas. Valgomasis ridikas. Bastutinių šeimos vaistiniai augalai. Sareptinė garstyčia, Baltoji garstyčia. Valgomasis krienas. Pilkasis tvertikas. Trikertė žvaginė. Išvados.

Ištrauka

Bastutinių šeimos augalai (lot. Brassicaceae) – magnolijūnų skyriaus augalų šeima. Augalai vienmečiai, dvimečiai arba daugiamečiai, žoliniai, rečiau puskrūmiai, turintys pražanginius lapus ir liemenines šaknis. Žiedus sudaro 4 taurėlapiai ir 4 spalvoti vainiklapiai. Žiedai susitelkę kekėse, žiedyno ašis žydėjimo pradžioje trumpa, vėliau, vaisiams bręstant, pailgėja. Vaisius – ankštara arba ankštarėlė, atsiverianti dviem sąvaromis. Bastutinių šeima gana svarbi ūkiniu požiūriu. Šeimoje yra daržovių (ropė, kopūstas, ridikas), aliejinių (rapsas, garstukas), prieskoninių (krienas), vaistinių, medingų, dekoratyvinių augalų, o taip pat laukų ir daržų piktžolių. Šeimoje yra apie 350 genčių ir apie 3000 rūšių. Paplitę visame pasaulyje, didžiausia įvairovė Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose, Viduržemio jūros regione, pietvakarių ir vidurinėje Azijoje. Lietuvoje užregistruota 40 genčių ir 87 rūšys.
Naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis, kai kurios daržovės turi cheminių medžiagų, skatinančių ląstelių pažeistos DNR atsistatymą, taip apsaugodamos organizmą nuo vėžinių susirgimų.
JAV Džordžtauno Universiteto Medicinos centro mokslininkai žurnale "Britų žurnalas apie vėžį", neseniai paskelbė laboratoriniais tyrimais pagrįstus rezultatus, kad medžiaga, vadinama indol-3-karinoliu (I3C), randamas brokoliuose, žiediniuose kopūstuose, gūžiniuose kopūstuose ir chemikų vadinama genisteinu, žmogaus organizme padidina proteinų, atsakingų už pažeistos ląstelės DNR atstatymą, kiekį.
Kad daržovės, ypač bastutinių šeimos, sumažina vėžinių susirgimų riziką ir tinka vėžio profilaktikai, buvo pastebėta ir ankščiau, tačiau molekuliniame lygyje cheminiai procesai, vykstantys ląstelėje, buvo detaliau ištirti tik dabar.
Bastutinių šeimoje vaistinių augalų nėra daug, tačiau jie gana vertingi.
Vaistiniai augalai - tai gydomųjų savybių turintys augalai ir patys pirmieji vaistai žmonijos istorijoje. Augalai, iš kurių paruoštais vaistais gydomi žmonės ir gyvūnai, vadinami vaistiniais, o gydymas jais – fitoterapija. Gydomąją galią turi augalų eteriniai aliejai, karčiosios ir rauginės medžiagos, vitaminai, mineralinės ir skaidulinės medžiagos, gliukozidai ir kitos medžiagos.
Augaliniu maistu maitinasi kone visa žmonija, o kai kurių rajonų gyventojai minta beveik vien tik augalais. Iš tinkamai parinktų įvairiomis proporcijomis augalų žmogaus organizmas gali gauti pagrindinių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, teikiančių energiją bei atstatančių pagrindines medžiagų apykaitos metu suoksidintas medžiagas. Augalinis maistas yra bene pagindinis vitaminų (C, P, b-karotino, B9 (folinės rūgšties), organinių rūgščių (obuolių, citrinos, oksalo ir kt.), mineralinių druskų šaltinis. Daugelis patikimų stebėjimų rodo, kad ten, kur daugiausia maitinamasi įvairiu augaliniu maistu, žmonės serga rečiau ir ilgiau gyvena.
Maisto racione labai svarbios daržovės. Jos valgomos kaip atskiri patiekalai, kaip užkandžiai ir mėsos bei žuvies patiekalų garnyrai. Jos gausiai vartojamos dietinei mitybai, taip pat kaip maistiniai ir kaip vaistiniai augalai.
Maisto riebalai teikia organizmui energijos. Jie taip pat svarbūs kaip apsauginė medžiaga – išsiskirdami per riebalines liaukas jie saugo odą nuo išdžiūvimo ir suteikia jai elastingumo. Iš augalinių aliejų daroma daug įvairių vaistų (tepalų, linimentų ir kt.), jie padeda vaistinėms medžiagoms patekti į organizmą per odą. Negalima pamiršti ir tai, kad daržovės yra nekaloringos. Mityboje daržovės ir vaisiai yra pagrindinis mineralinių medžiagų šaltinis. Daugiausia mineralinių medžiagų daržovėse kaupiasi šarminių metalų druskų pavidalu. Apie 60-80 % mineralinių medžiagų kalcio ir natrio druskų pavidalu yra ištirpę ląstelių syvuose ir gerai organizmo pasisavinamos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-27
DalykasBotanikos kursinis darbas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasKursiniai darbai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai10
Dydis323.56 KB
Autoriusvida
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasGamtos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bastutiniu seimos vaistiniai ir maistiniai augalai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 15 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 4 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą