Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Gaubtasėklių kvalifikacija
   
   
   
naudingas +2 / nenaudingas -2

Gaubtasėklių kvalifikacija

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Gaubtasėklių kvalifikacija. Magnolijainiai (dviskilčiai). Vėdryninių šeima. Aguoninių šeima. Balandinių šeima. Rūgtinių šeima. Dedešvinių šeima. Moliūginių šeima. Bastutinių (kryžmažiedžių) šeima. Erškėtinių šeima. Pupinių (ankštinių, drugiažiedžių) šeima. Rūtinių šeima. Lininių šeima. Snaputinių šeima. Salierinių šeima. Bulvinių šeima. Astrinių (graižažiedžių) šeima. Lelijainiai (vienaskilčiai). Lelijinių šeima. Miglinių šeima. Darbas iliustruotas paveikslėliais.

Ištrauka

30. Gaubtasėklių kvalifikacija

Magnolijūnai, arba gaubtasėkliai,- jauniausias ir didžiausias augalų skyrius, kuriam priklauso maždaug pusė visų dabar augančių augalų rūšių. Tarp jų gausu medžių, krūmų,lianų ir ypač žolinių(vienmečių, dvimečių ir daugiamečių) augalų.
Magnolijūnų dabar auga apie 240000 rūšių (beveik 13000 genčių). Jie skirstomi į maždaug 400 šeimų. Tai svarbiausi žmonijai augalai. Beveik visi kultūriniai augalai yra gaubtasėkliai. Auginama jų per 1000 rūšių. Žmonių poreikiams tenkinti naudojama apie 30000 rūšių.
Magnolijūnai skirstomi į 2 klases: magnolijainiai(dviskilčiai)- MAGNOLIOSPIDA (Dicotyledoneae) ir lelijainiai (vienaskilčiai)- LILIOPSIDA (Monocotyledoneae).
Magnolijainiams priklauso apie 180000 rūšių (290-325 šeimos), lelijainiams- apie 60000 rūšių (50- 110 šeimų). Visas magnolijūnų skyrius suskirstytas į 11 poklasių: 8 iš jų priklauso dviskilčių klasei ir 3 vienaskilčių klasei. Tai visi mums matyti ir gerai pažįstami augalai, turintys didžiausią reikšmę žmonijai.
Dažniausiai randamų augalų šeimos: vėdryniniai, aguoniniai, lininiai, rūtiniai, dedešviniai, kryžmažiedžiai, rūgtiniai, ankštiniai, erškėtiniai, skėtiniai, snaputiniai, vėjoliniai, agurkliniai, bulviniai, moliūginiai, balandiniai, notreliniai, bervidiniai, erikiniai, astriniai bei vienaskilčių klasės lelijiniai, migliniai (varpiniai), vilkdalginiai, vikšriniai, viksvuoliniai, švendriniai.
Gaubtasėklių skyrių sudaro 2 klasės (vienaskilčiai ir dviskilčiai), jungiančios 11 poklasių: magnolijažiedžiai (MAGNOLIIDAE), gvazdikažiedžiai (CARYOPHYLIIDAE), vėdrynažiedžiai (RANUNCULIDAE), hamamelijažiedžiai (HAMAMELIDIDAE), dilenijažiedžiai (DILLENIIDAE), erškėčiažiedžiai (ROSIDAE), notreliažiedžiai (LAMIIDAE), astražiedžiai (ASTERIDAE) iš dviskilčių klasės ir dumblialaiškiažiedžiai (ALISMATIDA), lelijažiedžiai (LILIIDAE) bei arekažiedžiai (ARECIDAE) iš vienaskilčių klasės.
I klasė
Magnolijainiai (dviskilčiai)

Magnolijainių klasei priklauso apie 10000 genčių augalų. Jie skirstomi maždaug į 56 eiles ir maždaug į 290-325 šeimas. Tai sudaro ¾-4/5 visų gaubtasėklių.



Vėdryninių šeimoje yra daugiau kaip 50 genčių, sejančių apie 2000 rūšių. Tai daugiausia vidutinio klimato juostos augalai. Lietuvoje auga 22 genčių per 60 rūšių augalų. Vėdryniniai- daugiausia žolės su pražanginiais, paprastais, ištisiniais arba suskaldytais, rečiau sudėtiniais, be prielapių lapais. Jų žiedai dvilyčiai arba vienalyčiai, dažniausiai vidutinio didumo arba stambūs, pavieniai arba susitelkę į monopodinius žiedynus (kekė, šluotelė), su sudėtiniu arba paprastu apyžiedžiu, dažniausiai aktinomorfiniai, rečiau zigomorfiniai (pentinuoti, šalmiški). Paprasto apyžiedžio lapeliai dažniausiai ryškių spalvų, vainiklapiški. Kuokelių daug prie žiedsočožio prisitvirtinę spirališkai (acikliniai), vaislapėlių daug, retai 5-1. Aislapynas apokarpinis (iš nesuaugusių vaislapėlių). Mezginė viršutinė. Žiedai entomofiliniai, rečiau apdulkinami vėjo. Vaisiai- sutelktiniai lapavaisiai, riešutėliai, rečiau dėžutės arbq uogos. Sėklos su riebalingu endospermu. Beveik visi vėdryninių šeimos augalai stuomenyje turi įvairių alkaloidų arba glikozidų, todėl yra vaistingi arba nuodingi. Tarp jų yra dekoratyvių, bet nekvepiančių, rauginių medžiagų turinčių piktžolių, menkos pašarinės vertės ir nuodingų (džiovinant šieną, nuodai suskyla). Pagal vaislapyno ir vaisių sandarą ši šeima skiriama į 2 pošeimius: eleboriniai, kurių mezginėje yra keletas sėklapradžių, o vaisiai- atsidarantys lapavaisiai (tik kartais dėžutės arba uogos), ir vėdryniniai. Iš eleborinių pošeimio labiausiai paplitusios eleboro, burbulio, purienos, sinavado, raguolio ir kurpelės genčių rūšys, o iš vėdryninių pošeimio, kurių vaisiai- sutelktiniai, vienasėkliai, neatsidarantys riešutėliai, žinomiausios plukės, šilagėlės, žibuoklės, vingirio, adonio ir vėdryno genčių rūšys. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-18
DalykasBotanikos konspektas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasKonspektai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis2.69 MB
AutoriusInga
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Gaubtasekliu kvalifikacija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
-2
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą