Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Alkaloidiniai augalai
   
   
   
-3
naudingas 0 / nenaudingas -3

Alkaloidiniai augalai

  
 
 
123456789
Aprašymas

Baltasis čemerys (Veratrum album). Didžioji ugniažolė (Chelidonium majus). Rudeninis vėlyvis (Colhicum autumnale). Dėmėtoji mauda (Conium maculatum). Dirvinis pentinius (Delphinium consolida). Juodoji drignė (Hyoscyamus niger). Mėlynoji kurpelė (Aconitum napellus). Nelaboji svidrė (Lolium temulentum). Nuodingoji nuokana (Cicuta virosa). Nuodingoji šunpetrė (Aethusa cynapium). Bendros gydymo priemonės, apsinuodijus augalinėmis žaliavomis.

Ištrauka

Jaunos ląstelės ištisai užpildytos citoplazma. Augančių ląstelių citoplazmoje atsiranda ertmės- vakuolės. Augančių ląstelių vakuolės taip pat didėja ir neretai susijungia, sudarydamos vieną didelę vakuolę. Vakuolės užpildytos ląstelių sultimis. Ląstelių sultys- tai įvairių neorganinių ir organinių medžiagų vandeninis tirpalas. Iš neorganinių junginių jose randama įvairių kalio, natrio, kalcio ir magnio druskų: chloridų, nitratų, fosfatų ir sulfatų. Jų katijonai sudaro druskas su organinėmis rūgštimis.
Augalų ląstelėse visada būna po nedaug organinių junginių, kurie joms gyvybiškai nebūtini. Tai įvairūs medžiagų apykaitos tarpiniai arba galutiniai produktai. Jie vadinami antrinės kilmės organinėms medžiagomis. Dėl malonaus aromato, specifinio skonio ir kitų savybių jos turi svarbią praktinę reikšmę ir plačiai naudojamos įvairiose pramonės šakose ir buityje. Kai kurios yra toksiškos žmogui ir gyvuliams, o augalams turi apsauginę reikšmę.
Antrinės kilmės medžiagos skirstomos į keletą grupių: organinės rūgštys, hidroaromatiniai junginiai, aromatiniai junginiai, rauginės medžiagos, glikozidai, alkaloidai, eteriniai aliejai, balzamai, dervos, kaučiukas ir guta.
Alakloidai- šarminės prigimties, azoto turintys heterocikliniai junginiai. Tirpsta tik organiniuose tirpikliuose, tačiau augaluose laisvi būna retai, dažniausiai sudaro vandenyje tirpias druskas su obuolių, vyno, citrinos ir kitomis rūgštimis. Todėl alkaloidai patekę į virškinimo traktą, greitai ištirpsta ir gana lengvai organizmo absorbuojami. Dėl to greitai pasireiškia apsinuodijimo simptomai.
Tame pačiame augale dažnai būna kelių giminingų alkaloidų mišinys. Augalų, turinčių vieną alkaloidą yra nedaug. Daugiausia alkaloidų turi aguoninių, ankštinių, vėdryninių ir bulvinių šeimų augalų. Jų yra sėklose, lapuose ir šaknyse labai įvairus kiekis- nuo dešimtųjų ar net šimtųjų procento dalių iki dešimties ir daugiau procentų. Alakloidai susidaro iš aminorūgščių ir yra kitų junginių sintezės tarpinai produktai.
Dabar žinoma apie 10000 įvairių alkaloidų. Visi jie yra fiziologiškai labai aktyvios medžiagos, daugelis stipriai veikia centrinę ir periferinę nervų sistemas- mažos dozės jos veiklą skatina, o didesnės- slopina. Kai kurie alkaloidai yra stiprūs nuodai. Dėl šių savybių alkaloidai plačiai naudojami medicinoje kaip vaistai ir žemės ūkyje kovai su augalų kenkėjais. Kai kurie alkaloidai vertinami ir maisto pramonėje. Jiems priskiriami kofeinas ir teobrominas, atitinkamai randami kavos ir kakavos pupelėse.
Alkaloidai išskirti iš augalų daugeliu atvejų yra kieta kristalinė arba amorfinė (nekristalinė) medžiaga. Kartais pasitaiko ir skystų alkaloidų; tokiu atveju alkaloido molekulėje nėra deguonies atomų. Gryni alkaloidai blogai arba visai netirpsta vandenyje, gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose (spirite, chloroforme, eteryje). Priešingai, mineralinių bei organinių rūgščių alkaloidų druskos gerai tirpsta vandenyje, bet blogai organiniuose tirpikliuose
Atskirą alkaloidų grupę sudaro vadinamieji solaninai, kurie dar dažnai vadinami gliukoalkaloidais. Jų molekulė sudaryta iš cukrinių medžiagų ir alkaloido. Jeigu solaniną suskaldytume, tai gautume tris molekules angliavandenių (gliukozę, ramnozę ir galaktozę) ir alkaloidą solaniną. Šiais gliukoalkaloidais pasižymi bulvinių šeimos augalai.
Štai keletas alkaloidinių augalų: ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-19
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis17.47 KB
AutoriusInga
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Alkaloidiniai augalai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • 1 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-3
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą