Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Botanika (7)

  
 
 
12
Aprašymas

Apibūdinimas, uždaviniai. Bendroji farmagnozija. Makro ir mikro analizė. Fitocheminė analizė. Faktoriai, veikiantys veikliųjų medžiagų (VM) susikaupimą. Polisacharidai, charakteristika, klasifikacija. Polisacharidų fizinės-cheminės savybės. Polisacharidų išskyrimo metodai. VAŽ kaupiančių polisacharidus kokybės įvertinimas. VAŽ kaupiančios polisacharidus paruoša, laikymas. Debesylas, varnalėša. Gleivės. Šalpusnis, gysločių rūšys. Liepa, svilarožė, linas, islandinė kerpena. Liepų žiedai. Radix althaeae. Semen lini. Gleivaklijai, mira, mana. Arabiškieji sakai. Pektininės medžiagos. Laminarija. Agar-agaras. Guveinis. Laminarijos gniužulai. rudieji dumbliai. Erškėtrožė, juodasis serbentas. Fructus rosae. Kukurūzas. Dilgėlė, medetka, šermukšnis, šaltalankis. Drėgmė, pelenai, ekstraktyvios medžiagos. Vitamino C nustatymas augalinėse žaliavose.

Ištrauka

1.Apibūdinimas, uždaviniai. Tai mokslas, visapusiškai tiriantis VA, vaistinės augalinės ir gyvūlinės kilmės žaliavas, bei žaliavų pirminio perdirbimo produktus. VA-tai augalai, kurie naudojami AŽ paruošimui. Kaip mokslas atsirado esant būtinybei nustatyt VAŽ tapatybę ir nustatyt jos tinkamumą naudojimui, šiuo metu tai biologinė disciplina. Tyrimo objektai: VA, VAŽ, GKP, įv prep gaunami iš VA. Metodai: biologiniai, cheminiai (jung struktura, skiriami junginiai), fizikocheminiai (kokybiniai nust). Bendroji farmgnozija: nagirnėja bendrus dalykus apie augalus (Istorija, kultyvavimas, laikymas, analizė) Spec – VA ir VAŽ grupes, kaupiančias BAJ, atskirus VA bei iš jų gaminamus preparatus, panaudojima medicinoj. Uždaviniai: 1. Va kaip BAM šaltinio tyrimas- tiriama aug chem sudėt, nustatoma BAJ, tiriami kaip jie Au susikaupia, to dėsningumai, išorės faktorių įtaka chem sudėt kitimams Ause, išskiriamos naujos Bam, nustatoma jų strukt, poveikis. 2. naujų preparatų kūrimas, gamybos, analizės metodų sukūrimas. 3. VA resursų tyrimas. 4.VA resursų apsauga 5. VAž standartizavimas ir prep. 6. aukštesniųjų aug kultūrų in vitro tyrimas (siekiama pagamint VAŽ). 7. VA biologinių savybių tyrimas, bei kultivavimas.
2.BAM, VM, lyd ir balast m-gos. gamtinis ar sintetinis jung, kuris pasižymi farmakologiniu veikimu, vadinamas vaistingu ar BAJ. BAM- tai gamtinės kilmės m-gos, kurios kaupiamos Au yra antrinės sintezės produktai, pvz: saponinai, š.v.glikozidai, alkaloidai. Visos kitos m-gos, kurios randasi Au kartu su veikliom m-gom, vadinamos lydinčiomis m-gom. Gali būt teigiamas ar neigiamas poveikis lydinčių m-gų. Taip pat indiferentinės lyd.m-gos, kurios neturi jokios reikšmės, neturi farmakologinio poveikio (krakmolas).
3. VA ir VAŽ klasif. 1. žaliavų morfologinė klasif: paremta morfologija, šaknys, žolės, žiedai, žievės ir kt. 2. botaninė, ar taksonominė kalsif: visi Au suskirstyti i taksonominius vnt (karalystė, rūšis, šeima ir kt.), naudojama šeimų klasif. 3. cheminė klasif: Aug.ž. ir aug. Klasif pagal kaupiamas chemines m-gas. Santykinė, nes Au gali kaupt daug chem m-gų. 4. farmakologinė: įvairiai, pagal pagrindinį poveikį, pagal ligas ir kt. 5. Alfabetinė klasif: farmakopėjose, žinynuose, reikalinga tam, kad greitai surast aprašytą žaliavą ar Au.
4. Makro ir mikro analizė. Makr- Nustatoma žaliavos tapatybė, morf požymiai, būdingi tik tiriamai žaliavai. Lapas (folium): lapo sandara (papr, sudėt); susmulkintas ar ne; lapo dydis ir kt. Žolė (herba): stiebai, žiedai, lapai, vaisiai, kt specifiniai požymiai ir kt dalys. mikr –pagal mikrosk požymius nustatoma žaliavos tapatybė: Lapai (praskaidrinama NaOH t-lu): epidermis, žiotelių tipai, kutikula, plaukeliai, liaukutės, kristaliniai tarpai. Žiedai: epidermis, taurėlapiai, vainiklapiai, eter al liaukos ir kt. dalys.
5. fitochemine analize. Kok ir kiekybinis nustat, panaudojant kok r-jas ir kiekybinius nustat metodus. Susideda is: 1. BAJ ekstrakcija is AŽ. 2.BAJ išvalymo operacija nuo lydinciu ir balastinių m-gų. 3.kokybinės r-jos 4.kiekybinis Baj nustat. 5.sunkiųjų metalų nust. 6.radioaktyvumo nust. 7.pesticidai, nitratai, aruodų kenkėjai. 8.mikrobiologinis užterštumas.
6. AŽ standartizacija. Až kokybė apsprendžia žaliavos vertę. Kokybės įvertinimui egzistuoja NTD, kuri reglamentuoja reikalavimus VAŽ. Jie nustatomi valstybinių organų dokumentų pavidale. Standartas- tai NTD, apsprendžiantis reikalavimus, kuriems turi atitikt AŽ. NTD sukūrimas- tai ne tik AŽ kokybės gerinimas, bet ir mokslo pasiekimų įdiegimas žaliavos standartizavimo srityje. Standartizacijos tikslas – užtikirnt AŽ prekinę kokybę pasaulinių standartų lygyje, NTD turi įstatymo galią. NTD privalomi visoms įstaigoms gaminančioms augalinę produkciją ar ją naudojančioms. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-14
DalykasBotanikos špera
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasŠperos
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis23.92 KB
Autoriussamis
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word fargnozijo spera [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Šperos
  • 8 puslapiai 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą