Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Vegetatyvinis dauginimasis (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vegetatyvinis dauginimasis (2)

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Dauginamas ūgliais. Dauginimas stiebo gabaliukais ir lapais. Dauginimas atlankomis. Dauginimas šakniastiebiais. Dauginimas šakniagumbiais bei gumbasvogūniais. Dauginimas svogūnėliais. Dauginimas skiepijant. Dauginimas auginiais. Kambarinės gėlės. Guzmanija. Fitonija. Didžioji Grevilėja. Fikas. Ginura. Išvados.

Ištrauka

Dauginimas – šiuo atveju augalų skaičiaus gausėjimas. Dauginimas gali būti vegetacinis, kai naujas augalas susiformuoja iš šaknies, stiebo, lapo ir ūglių (šakniastiebių, svogūnų, stiebagumbių) vegetacinių organų ląstelių.

Dauginamas ūgliais. Ūgliais dauginti geriausia anksti pavasarį – vasario, kovo, balandžio mėnesiais. Tokiu laiku daugintos gėlės per vasarą išaugina geras šaknis ir kitą pavasarį būna pakankamai išsivysčiusios bei stiprios. Kai kurios gėlės ūgliais dauginamos liepos – rugpjūčio mėnesį.
Gerai išsivystę, su 2 – 3 pumpurais ūgliai pjaunami aštriu peiliu, švariu peiliu. Apačiose pjaunama kuo arčiau prie paskutinio lapo ir truputį įstrižai. Viršuje pjaunama kiek aukščiau viršutinio lapo. Nupjovus figmedžių ūglius, iš žaizdų teka baltas skystis (pienas). Tokius ūglius reikia laikyti šiltame (25 – 35 ºC) vandenyje tol, kol skystis nustoja tekėjas, po to sodinti į paruoštus Indus.
Eševerijų, pelargonijų, kaktusų ir kitų sultingųjų augalų žaizdas reikia apdžiovinti. Tam tikslui šviežiai nupjauti ūgliai kur nors nesaulėtoje vietoje išdėliojami ir laikomi 2 – 3 val. (kaktusų ūglius galima laikyti 1 – 2 dienas). Taip paruošti ūgliai nepūva ir greičiau išleidžia šakneles.
Galutinai paruošti ūgliai sodinami į vazonėlius, į inspektą arba šiltnamyje ant stelažo, kur yra pripilta 5 – 7 cm storio drėgno, gerai išplauto stambaus smėlio, viržinės arba durpinės žemės mišinio ir smėlio, arba velėninės žemės ir smėlio mišinio sluoksnis
Dauginimas stiebo gabaliukais ir lapais. Kambarinės ir šiltnaminės gėlės dauginamos stiebo gabaliukais. Belapis stiebas supjaustomas taip, kad kiekviename gabaliuke būtų bent po vieną miegančią akutę, iš kurios vėliau išauga daigas.
Kai kurios gėlės dauginamos lapais. Pvz., nupjautas begonijos lapas guldomas į lėkštę arba didesnį vazoną ant drėgno smėlio ir keliose vietose prismeigiamas mažais mediniais kabliukais.
Begoniją galima dauginti ir lapo gabaliukais. Lapas supjaustomas trikampiais ir smailusis galas sodinamas į drėgną smėlį ir pridengiamas stiklu. Taip jie išleidžia gražiais šakneles, o šone pradeda augti mažas daigelis.
Dauginimas atlankomis. Šiuo būdu gėlės dauginamos pavasarį. Jaunos šakutės (atlankos) prilenkiamos prie drėgnos, supurentos žemės ir dvišakiu medžio kabliuku prie jos prismeigiamos. Prilenktoji šakutės dalis užberiama žemėmis. Taip kai kurių gėlių šakutės lengvai išleidžia pridėtines šaknis. Jos greičiau įsišaknija, kai prilenkimo vietoje įpjaunamos.
Įsišaknijusios atlankos nuo dauginamos gėlės nupjaunamos ir sodinamos į joms skirtą vietą.
Dauginimas šakniastiebiais. Šiuo būdu dažniausiai dauginamos gėlės, kurios turi ilgą šakniastiebį.
Jie pjaustomi pavasarį tuo laiku, kai aiškiai matomos akutės. Jie pjaustomi tokio dydžio gabaliukais, kad kiekvienas jų turėtų bent po vieną akutę ir pridėtines šaknis. Pjūvio vietos apibarstomos medžio anglies milteliai ir apdžiovinamos. Kiekvienas šakniastiebio gabalėlis sodinamas atskirai į gerą lengvesnę žemę.
Dauginimas šakniagumbiais bei gumbasvogūniais. Dauginant šakniagumbiai gali būti dalijami:
a) pjaustomi į kelias dalis,
b) atskiriami nuo motininio gumbasvogūnio vaikučiai.
Tiek dalijant, tiek pjaustant reikia žiūrėti, kad kiekvienoje šakniagumbio dalyje liktų nors po vieną sveiką akutę. Dalyti arba pjaustyti patartina tada, kai akutės aiškiai matomos. Geriausia prieš tai šakniagumbius sudaiginti.
Dauginimas svogūnėliais. Lauke augančios svogūninės gėlės dauginamos vasaros pabaigoje. Kai kurių gėlių svogūnėliai būna ant antžeminio stiebo, o kai kurių – po svogūnu arba šalia svogūno. Svogūnėliai nuo motininio svogūno atskiriami gėles persodinant. Atskirti svogūnėliai tuojau sodinami arba per žiemą laikomi smėlyje ir tik pavasarį sodinami į dėžutę, daigyną arba nuolatinę vietą.
Dauginimas skiepijant. Praktikoje dažniausiai skiepijama vienu pumpuru – akute. Toks skiepijimas vadinamas akiavimu. Skiepijama besivystančiomis arba miegančiomis akutėmis. Tinkamiausi yra sveikų ūglių vidurinės dalies pumpurai, žemiau esančios akutės yra silpnos, o aukščiau nepakankamai išsivysčiusios. Po skiepo žievėje padaroma T raidės pavidalo įpjova ir, truputį pakėlus jos kraštus, po žieve įstatoma akutė. Vėl žievės kraštai priglaudžiami, įskiepyta vieta aprišama neliečiant paties pumpuro.
Dažniausiai prigyja vienas į kitą įskiepyti artimų veislių ir rūšių augalai.
Dauginimas auginiais. Auginiai pjaunami aštriu peiliu. Apatinis pjūvis daromas įstrižai šalia lapo. Viršutinis pjūvis turi būti kiek aukščiau viršutinio lapo, maždaug apie 1 cm virš pumpuro. Lapus reikia išsaugoti, tačiau apatinius būtina pašalinti, nes jie greit ima pūti, o nuo jų puvinys įsimeta į auginius. Daugindami auginius su stambiais lapais kik pusės juos nupjaustome, kad mažiau išgarintų vandens. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-09-28
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis208.26 KB
Autoriustomeliuke
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas9
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vegetatyvinis dauginimasis (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • 9 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą