Augalų judesiai

Augalų judesių tipų fiziologinė esmė. Tropizmai. Geotropizmas. Fototropizmas. Chemotropizmas. Nastijos. Autonominiai augalų judesiai.

Augalų judesių tipų fiziologinė esmė

Judesiais vadinamas augalo arba jo dalies vietos erdvėje pakitimas, susijęs su aktyvia ląstelių veikla, protoplazmos susitraukimu, turgorinio slėgio arba augimo intensyvumo pakitimais. [2]
Be pasyvių judesių, susijusių su vandens srovės ir kitų veiksnių mechaniniu poveikiu, augalai atlieka ir aktyvius judesius, kuriuos sukelia fiziologiniai procesai, arba įvairūs išoriniai dirgikliai – šviesa, temperatūra, cheminės medžiagos ir kt. Aukštesniųjų augalų aktyvūs judesiai, atsižvelgiant į juos sukėlusius veiksnius, skirstomi į kelis tipus: tropizmus, nastijas, nutacijas ir autonominius augalų judesius. [1]

Tropizmai

Tropizmai – judesiai, sukelti vienašalių krypčių dirgiklių ir nukreipti į dirgiklį (teigiami) arba nuo jo (neigiami). Augaluose yra jautrių ląstelių, reaguojančių į šviesą, drėgmę, šilumą,gravitacijos lauką. Visi šie veiksniai vadinami dirgikliais. Reaguodami į dirgiklius stiebai, lapai, ūgliai, šaknys išlinksta. Išlinkimą sukelia nevienodas skirtingų augalo pusių augimas. Greičiau auganti aplenkia lėčiau augančią, augalas linksta link lėčiau augančios dalies. Tropizmai būdingi tik jauniems,augantiems augalams arba audiniams. Neturintys energijos, nuskurdę augalai beveik nereaguoja į dirgiklį. [sena]. Šoninėms šakoms, lapams ir kitiems pagiotropiniams organams būdingas skersinis tropizmas, - jie dirgiklio veikimo krypties atžvilgiu pasisuka tam tikru kampu.
Tropizmui būtina sąlyga yra kvėpavimas. Aplinkoje be deguonies tropizmų nesti. Jie taip pat neišryškėja paveikus nuodais kvėpavimo fermentus.
Tropizmai vadinami pagal juos sukėlusio dirgiklio prigimtį. Žemės traukos jėga sukelia geotropizmą, vanduo – hidrotropizmą. ...