Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Lietuvos baltikinių šeimos grybų rūšių įvairovė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos baltikinių šeimos grybų rūšių įvairovė

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Įvadas. Lakabudė – Laccaria. Tauriabudė – Clitocybe. Stirnabudė – Lepista. Ugniabudė – Flammulina. Juosvabudė – Pseudoclitocybe. Sausabudė – Xeromphalina. Laibūnėlė – Rickenella. Laibabudė – Omphalina. Kupstabudė – Lyophyllum. Meškabudė - Leucopaxillus. Pilkabudė – Tephrocybe. Plempė – Collybia. Kremblė – Oudemansiella. Baltikenis – Tricholomopsis. Baltenis – Hypsizygus. Smirdeklė – Microphale. Baltikas – Tricholoma. Balteklė – Calocybe. Rusvė – Rhodocybe. Tampriukas – Strobilurus. Mažūnis – Marasmius. Minkštūnis – Melanoleuca. Kelmutis – Armillaris. Šalmabudė – Mycena. Apibendrinimas.

Ištrauka

Gentis. Lakabudė – Laccaria
Smulkių rožinių, rausvai rudų, rudų su oranžiniu atspalviu, rausvų, purpurinių rudų arba purpurinių lakštabudinių grybų gentis, kuriai būdingi reti lakšteliai. Mikoriziniai. Sporų atspaudo spalva balta.
Lietuvoje auga 6 lakabudžių genties rūšys. Pagrindinės rūšys:

Ametistinė lakabudė – Laccaria amethystina
Tai mikorizinis grybas, kurio kepurėlė išgaubta arba paplokščia, 1 – 6 cm skersmens, su žvyneliais, purpurinė violetinė arba blyškiai violetinė. Lakšteliai reti, violetiniai su purpuriniu atspalviu, padengti baltomis sporų apnašomis. Kotas 4 – 10 cm ilgio, 5 – 10mm storio, purpurinis violetinis, arba purpurinis rudas, pamatas baltais plaukeliais, su purpuriniais hifų pūkeliais. Trama violetinė. Kvapas silpnas.
Dažnai auga lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, parkuose (bukų, ąžuolų), kur vyrauja sausas dirvožemis. Lietuvoje nedarna, tačiau vietomis gausi.

Stambioji lakabudė – Laccaria proxima
Labai reta. Kepurėlė išgaubta arba plokščia, 2 – 7 cm, su plaukeliai ir žvyneliais, oranžinė ruda arba tamsiai ochrinė geltona. Lakšteliai reti, blyškiai rožiniai, su baltomis sporų apnašomis. kotelis 3 – 12 cm ilgio, 2 – 5 mm storio, su plaukeliais, rausvai rudas, pamatas padengtas baltais hifų pūkeliais. Trama blyškiai raudonai ruda. Kvapas silpnas.
Auga šalis jaunų arba senų lapuočių (beržų, ąžuolų) ir spygliuočių medžių (pušų) lapuočių ir mišriuose miškuose, durpynuose, viržynuose, kur vyrauja nederlingas sausa smėlinis dirvožemis.
Japonai ją vadina lapės grybu.

Dvispalvė lakabudė – Laccaria bicolor
Mikorizinis. Kepurėlė išgaubta arba plokščia, dažniausiai centre įdubusi 2 – 5 cm skersmens, su žvyneliai, oranžinė arba raudonai ruda, džiūdama pagelsta ir įgyja rožinį arba ochrinį atspalvį, kraštas blyškus. Lakšteliai reti, blyškiai violetiniai, su baltomis sporų apnašomis. Kotas 5 – 14 cm ilgio, 4 – 10mm storio, su plaukeliais, ochrinis arba raudonai rudas, pamatas padengtas plaukeliais ir violetiniai plaukeliais, dažniausiai giliai paniręs į paklotę. Trama balsva, geltono arba rožinio atspalvio. Kvapas silpnas.
Auga spygliuočių miškuose (pušynuose) ir mišriuose miškuose sausame smėliniame dirvožemyje.

Lakuotoji lakabudė –Laccaria laccata
Kepurėlė 2 – 5 cm skersmens, pusiau iškili, suaugusių grybų paplokščia, kartais truputį įdubusi iš pradžių lygi, vėliau smulkiai plaušuota, kartais lyg žvynuota, rausva, sausa, ochrinės spalvos, gana tampri. Lakšteliai stori, platūs, kartais sutrūkinėję, kepurėlės spalvos, vėliau nuo subrendusių sporų pašviesėja, priaugtinai, kartais pusiau nuaugtinai. Kotas 7 -10 cm ilgio. iki 1,5 cm storio, vienodo storumo arba į pagrindą storėjantis, tiesus arba kreivas, dažniausiai suktas, plaušuotas, gana tamprus, pilnaviduris arba siaura kiauryme, kepurėles spalvos. Trama kepurėlės spalvos, tampri, plona, malonaus skonio. Sporos bespalvės, beveik apvalios, dygliuotos.
Auga nuo vidurvasario iki vėlyvo rudens įvairiuose miškuose, pamiškėse, krūmynuose, pievose, ganyklose, grupėmis. Lietuvoje labai dažna, bet menkavertė.

4


Gentis. Tauriabudė – Clitocybe
Lakštabudinių grybų gentis, kuriai būdingi įdubę arba pusiau plokščio piltuvėlio pavidalo vaisiakūniai ir (toli) nuaugtinai lėkšteliai. Sporų atspaudo spalva balta arba kreminė.
Lietuvoje auga 41 tauriabudžių genties rūšis. Keletas rūšių: ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-23
DalykasBotanikos konspektas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasKonspektai
Apimtis21 puslapis 
Literatūros šaltiniai6
Dydis30.23 KB
AutoriusSandra
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos baltikiniu seimos grybu rusiu ivairove [speros.lt].DOC
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 21 puslapis 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą