Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Botanika (6)

  
 
 
12345678
Aprašymas

Goldžio aparato sandara, funkcijos, padėtis ląstelėje. Epidermio sandara, funkcijos. Epidermio priedai. Lapuočių ir spygliuočių stiebų anatominės sandaros skirtumai. Šviesamėgiai ir ūksminiai augalai. Ląstelė sulčių medžiagos, taikomoji reikšmė. Paparčio gametofito ir sporofito sandara. Bikolateraliniai indų kūleliai. Simpodinio ir monopodinio šakojimosi tipai. Raudonoji knyga. Svarbiausi saugotini ir nykstantys augalai. Liepos ir pušies lapų anatominė sandara. Riešutmedinių šeimos charakteristika. Atstovai. Erikinių šeimos charakteristika. Atstovai. Žiauberies sandara. Notrelinių šeimos augalų žiedai, žiedynai, jų sandara. Sutelktiniai vaisiai. Augalai, turintys tokius vaisius.

Ištrauka

1. Goldžio aparato sandara, funkcijos, padėtis ląstelėje

Goldžio aparatas susideda iš atskirų elementų, vadinamų Goldžio kūneliais arba diktiosomomis. Jų skaičius įvairių tipų ląstelėse labai nevienodas - nuo vienos iki kelių šimtų. Kiekviena diktiosoma susideda iš 4-8 membrana apribotų plokščių maišelių, vadinamų cisternomis. Jų skersmuo 1-2 mikromilimetrai, o išsidėstymas diktiosomoje primena lėkščių krūvelę. Nors diktiosomoje cisternos išsidėstę labai glaudžiai, tačiau jos nekontaktuoja. Tarp jų yra 10 nanommilimetrų storio plėvelė, kurios cheminė prigimtis nežinoma. Manoma, kad ji pritvirtina vieną cisterną prie kitos ir taip jos išsilaiko kartu. Diktiosomos turi dvi skirtingas puses - regeneracijos ir sekrecijos. Regeneracijos pusėje formuojasi naujos cisternos. Sekrecijos pusėje išsiskiria sekretai, kurie susidaro regeneracijos pusėje.
Goldžio aparatas atlieka sekretų sudarymo ir išskyrimo funkciją, padeda susidaryti citoplazminei membranai, dalyvauja augimo ir regeneracijos procesuose. Jame susidaro glikoproteinai, glikolipidai, taip pat junginiai, būtini ląstelės sienelės polisacharidų (pektinų, hemiceliuliozės) ir augalinių gleivių (šaknies šalmelio gleivių, vabzdžiaėdžių augalų vabzdžių gaudymo gleivių) sintezei.
Goldžio aparatas augalinėse ląstelėse paprastai yra arti branduolio.


2.Epidermio sandara, funkcijos. Epidermio priedai

Dažniausiai epidermis būna vienasluoksnis audinys (pasitaiko ir daugiasluoksnis epidermis), susidedantis iš plokščių keturkampių arba ištįsusiųląstelių. Jų sienelės celiuliozinės, nevienodo storumo: išorinės gerokai storesnės, persunktos kutinu, vidinės plonos, bet su langeliais ir plazmodezmomis. Panašios sandaros yra ir šoninės sienelės, tik jos dažnai dar banguotai išsilanksčiusios. Dėl to ląstelės tarpusavyje geriau susijungia, audinys būna stipresnis ir elastingesnis. Epidermį sudaro gyvos, tarpusavyje glaudžiai prigludusios, stipriai vakuolizuotos ląstelės, kuriose yra leukoplastų, chloroplastų, citoplazma, protoplastas, branduolys, žiotelės ir kitos pagalbinės ląstelės.
Epidermis reikalingas tam, kad apsaugoti visus augalo organus nuo nepalankių aplinkos poveikių: per didelio įšilimo, išdžiūvimo, žymesnių temperatūros svyravimų ,mechaninių sužalojimų, taip pat nuo bakterijų, grybų kenkėjų.
Jaunų epidermio ląstelių protoplastas pro išorinę sienelę išskiria skystą kutiną, kuris ląstelių paviršiuje sukietėja, sudarydamas kutikulą. Ji padengia visą epidermį ir dar geriau apsaugo augalą. Kutikula būna įvairaus storumo. Labai stora kutikula dažniausiai būna dykumų ir smėlynų augaluose (bet kai kurių pelkių augalų taip pat gali būti stora). Vandeninių augalų vandenyje pasinėrusiuose organuose ir sausumos augalų šaknyse kutikulos nebūna. Kai kurių augalų kutikula padengta vaško sluoksniu.
Augalas turi pašalinti nemažai vandens, todėl epidermyje, jam vystantis susidaro tam tikri vandens garinimo ir dujų apykaitos įrengimai žiotelės. Daugelio augalų žiotelės susidaro tik apatiniame lapo epidermyje. Augalai, augantys drėgnose vietose, arba tokie, kurių lapai išsiskleidę vertikaliai, žioteles turi abejose lapo pusėse. Vandens augalų, plūduriuojančių vandens paviršiuje, žiotelės esti tik viršutinėje pusėje.
Ant kai kurių augalų lapų, o dažnai ir stiebų epidermio ląstelių atsiranda savotiškos išaugos, panašios į karpeles, spenelius, žvynelius, ir įvairaus dydžio, formos, sandaros ir funkcijų plaukeliai. Kai kurie jų sustiprina tiesioginę epidermio funkciją, kiti skirti sekrecijai, žolėdžiams arba kenkėjams atbaidyti. Plaukeliai gali būti mechaniniai, liaukiniai ir ginamieji. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-02
DalykasBotanikos namų darbas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasNamų darbai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis22 KB
Autoriusgediminas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasS. Gliozeris
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Botanika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Namų darbai
  • 7 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 1 Klasė/kursas
  • S. Gliozeris
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą