Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Lietuvos beržai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos beržai

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Šeima Beržiniai - Betulaceae Gray. Gentis Beržas - Betula L. Beržai keružiai - nuostabi mūsų krašto retenybė. Liekniniai beržai irgi mena ledynmetį. Karpotasis beržas - Betula pendula Roth. Plaukuotasis beržas - Betula pubescens Ehrh. Maksimovičiaus beržas - Betula maximowiczii Regel. Daūrinis beržas - Betula davurica Pall. Juodasis beržas - Betula nigra L. Kvapusis beržas - Betula lenta L. Gelsvasis beržas - Betula alleghaniensis Britt. Ermano beržas - Betula ermanii Cham. Geležinis beržas - Betula schmidtii Regel. Mandžiūrinis beržas - Betula mandshurica. Popieržievis beržas - Betula. Beržas Crimson Frost - Betula Crimson Frost. Himalajinis beržas - Betula utilis D. Don. Išvados.

Ištrauka

Išgirdus žodį beržas prieš akis iškyla mylimi ir brangūs Lietuvos sielai baltakamieniai medžiai nusvirusiomis šakomis arba galvoje ima skambėti Pauliaus Širvio eilės: ,,Aš beržas, lietuviškas beržas su plieno dalgiu ant peties....’’
Vis dėlto ne vis beržai tokie, kaip mūsuose miškuose paplitę karpotieji ir plaukuotieji. Iš viso žemėje auga apie 120 rūšių, dauguma jų- šiaurės pusrutulyje. Beržų šeimoje yra ne tik baltaliemenių, bet ir visiškai smulkių krūmų. Nykštukų Lietuvoje auga dvi rūšys.
Mano darbo tikslas, sužinoti kuo daugiau apie beržus augančius Lietuvoje, naudojantis mūsų lietuvių dendrologų straipsniais išleistais žurnaluose ir knygom.

Vasaražaliai vienanamiai medžiai ir krūmai. Šeimoje 2 gentys ir apie 100 rušių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio ir šalto klimato srityse iki arktinės tundros.
Lapai pražanginiai, paprasti, ištisiniai su tiesiomis lygiagrečiomis šoninėmis gyslomis ir anksti nukrinntančiais lapais. Žiedai vienalayčiai, žirginiuose. Kuokeliniai žiedai po tris arba po vieną dengiamojo žvynelio pažastyje. Apyžiedis iš 4 arba 5 skiautelių. Kuokeliai 4, piesteliniai žiedai be apyžiedžio. Pažiedės triskiautės arba penkiaskiautės. Kuokeliniai žirginiai dažniausiai ilgi ir nusvirę, pasirodo vasaros pabaigoje. Piesteliniai žirginiai maži, statūs, išauga pavasarį. Riešutėliai be goželės, sparnuoti arba beveik besparniai. Lietuvoje 6 rūšys savaiminės ir apie 30 introdukuotų.

Medžiai arba krūmai su nedaugeliu kartais pažeme besidriekiančių stiebelių. Gentyje apie 120 rušių, paplitusių Šiaurės pusrutulyje, vidutinio ir šalto klimato juostoje, retai šiltose srityse, lygumų ir kalnų miškuose, pelkėse ir arktinėje tundroje.
Žievė dažniausiai lygi ir balta, ūgliai apvalūs, paprastai karpoti arba plaukuoti, ties bambliais šiek tiek išlankstyti, žalsva šerdimi. Pumpurai su daugeliu žvynelių, truputį lipnūs. Lapai pražanginiai, paprasti, ištisiniai, dažnai dvigubi arba daug kartų pjūkliški, rečiau rinčiuoti. Šoninės gyslos tiesios, lygegrečios, baigiasi dantelio viršūnėje. Kuokeliniai žiedai po 3 mažų žvynelų pažastyse, kiekvinas su dviem pažiedėmis, apyžiedis iš 4 skaiutelių. Piestelinia žiedai po 3, juos gaubia triskiautė pažiedė. Mezginė dvilizdė, puo vieną sėklapradį kiekvienamae lizde, purkos 2, vaisus vienasėklis riešutėlis su dviem plėniškaqis sparneliais.
Žydi lapams skleidžiantis, apdulkina vėjas, riešutėliai subręsta vasarą, kuriuos išplatina vėjas. Derėti pradeda anksti, parastai 8-10 metų. Beržai neilgaamžiai, gyvena 100-150, retai iki 400 metų. Šviesomėgiai. Gamtoje aptinkama daug hibridų.
Lietuvoje 4 rūšys savaiminės ir daugiau kaip 20 introdukuotu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-17
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis22.56 KB
AutoriusOlesia
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKauno kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos berzai [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Kauno kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą