Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Senasis Tauralaukio parkas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Senasis Tauralaukio parkas

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Gamtinės sąlygos. Geografinė padėtis, kraštovaizdžio tipai. Klimatinės sąlygos. Hidrologinis režimas. Dirvožemiai. Floristinių tyrimų apžvalga. Teritorijos augalija. Bendrijų struktūra. Parko medžiai ir krūmai. Paprastasis skroblas. Mažalapė liepa. Paprastasis uosis. Baltalksnis. Karklavijas. Paprastasis žalčialunkis.

Ištrauka

Pirmieji parkai Lietuvos pajūryje buvo įveisti 16 – 18 a. prie dvarų bei turtuolių rezidencijų. Šiuose pirmuosiuose geometriniuose parkuose pastatai būdavo išdėstomi simetriškai taisyklingai formuojant atskiras erdves, taisyklingos konfigūracijos vandens telkinius, sodinamos medžių alėjos. Tokie buvo Gargždų ir Paupio (Klaipėdos priemiestis) parkai. 19 a. buvo pradėti kurti peizažiniai parkai, kuriems būdingas glaudus ryšys su reljefu, natūralių formų vandens telkiniais ir želdynais. Pagal šį principą buvo įkurtas Palangos parkas.
Tuo pat metu buvo įkurta daug mišrių parkų, glaudžiai sujungiant geometrinius ir peizažinius elementus. Tokių parkų grupei galima priskirti ir senąjį Tauralaukio parką, kuris įamžinant Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo III ir Rusijos caro Aleksandro II sutikimą Klaipėdos apylinkėse 1802 metais buvo įkurtas kairiajame Danės upės krante šalia dvaro. Negalutiniais duomenimis, parkas užėmė apie 20 hektarų.
Iš buvusio senojo parko išliko tik atskiri želdinių fragmentai bei būdingiausių tų laikų parkų – šimtamečių ąžuolų, liepų, klevų ir uosių, vienos kitos eglės ir pušies – alėjų likučiai.

Pagal Lietuvos fizinį – geografinį rajonavimą, tyrinėjama teritorija priklauso Kuršo – Žemaičių srities Vakarų žemaičių lygumai. Rajono reljefą sudaro morenis kalvagūbris, perskeltas Danės upės senslėnio. Ties Tauralaukio kalvagūbrio aukštis siekia 20 m. Viršum jūros lygio. Šiaip teritorija primena smulkiai ir lėkštai kalvotą priesmėlio lygumą.
Vakariniam moreninės lygumos pakraščiui pereinant į Baltijos jūros pakrantės žemumą, padidėja kalvotumas. Kalvotas reljefas gana ryškus Jakų – Tauralaukio ruože. Į Šiaurę nuo Tauralaukio gyvenvietės gūbrys beveik 90º kampu pasuka jūros link.
Šiauriau Girulių kurorto galinės morenos priemoligą žvirgždingą ruožą skalauja jūra. Šis status, apie 10 metrų aukščio ir bemaž 3 kilometrų ilgio krantas, vadinamas klifu, viena Lietuvos kraštovaizdžio įžymybių.
Danės upei besiveržiant per galinių morenų ruožą, ties Tauralaukiu susidarė išraiškingas slėnis, susiformavo terasos. Pirmoji terasa 1,5 – 2,5 metrų pakilusi viršum Danės vandens lygio. Terasos atkarpų plotis svyruoja nuo 10 iki 60 metrų kairiajame ir nuo 20 iki 100 metrų dešiniajame krante. Terasos aikštelėse yra išlikusių senvagių. Kai kur į pirmosios terasos paviršių išsiveržia šaltiniai. Raguvos neišsivysčiusios, jų šlaitai pakyla iki 12 – 15 metrų kairiajame ir 14 – 18 metrų dešiniajame krante. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-14
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis28.81 KB
Autoriusmazyte
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Senasis Tauralaukio parkas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą