Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Vertikalusis želdinimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vertikalusis želdinimas

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Vertikalusis želdinimas. Atraminės sienutės. Poilsio vietos. Pavėsinių ir jų aplinkos vertikalus želdinimas. Vijoklinių augalų komponavimas ir jų deriniai. Išvados. Darbas iliustruotas nuotraukomis.

Ištrauka

Šiuolaikiškas lietuvių sodybas galėtume suskirstyti i tris grupes: etnografines, dekoratyvias-ūkines ir modernias.
Tipiškų etnografinių sodybų Lietuvoje nedaug, tai dažniausiai kaimų vienkiemiai arba nuo seno likusios gatviniuose kaimuose ar naujesnėse gyvenvietėse. Joms būdingi senoviški gyvenamieji pastatai ir kiti statiniai (pavyzdžiui, šulinys su svirtimi arba gražiomis kolonomis papuošta klėtis, erdvus kiemas. Prie namo taisyklingi gėlynėliai, saulę vaizduojančios apvalios gėlių lysvės ir mėnulio delčią (arba jaunatį vaizduojantys prielysviai - pusiau apvalios lysvaitės. Patvoriuose auga aukštesnės gėlės: plunksnalapės rudbekijos, šluoteliniai flioksai, mėlynžiedės kurpelės, jurginai. Apvalių lysvių viduryje - mėgstami bijūnai, dailieji auskarėliai. Pakraščiai apsodinti nasturtėmis, pajūrinėmis lobularijomis, saulutėmis, našlaitėmis, snieguolėmis. Tokiuose darželiuose dažnai auginami vaistiniai smidrai, o gėlynų apvadėliams - karpomos rūtos. Kiekviename Lietuvos krašte šios gėlės vadinamos skirtingais, to krašto tarmei būdingais liaudiškais pavadinimais.
Labai dažnai naujų sodybų šeimininkai šalia didelio mūrinio namo pasistato senoviško stiliaus pavėsinę, rąstu pirtį, šulinį su svirtimi - nostalgišką senų laikų prisiminimą. Tokie pavieniai etnografiniai sodybos elementai nesukuria jaukios sodybos visumos, yra svetimi, ją nustelbia šalta mūrinio pastato didybė.
Norint tinkamiau suderinti dviejų epochų elementus vertėtų atskirti medžių ir krūmų grupėmis į atskirą zoną, nestatyti jų po vieną, o kurti vientisą, gerai apgalvotą sodybos elementų ansamblį. Tam tikslui labiausiai tinka vertikalus želdinimas. Galima mūrinio namo sienas sušvelninti, apželdinant vijokliniais augalais ar pastatyti treliažą, pavėsinę. Tai ir malonus vaizdas akims ir šitaip galima atskirti vieną sklypo dalį nuo kitos.
Šio darbo tikslas susipažinti su vertikaliojo želdinimo galimybėmis panaudojant vijoklinius ar kitus augalus.
Šio darbo uždaviniai: surasti kuo įvairesnes augalų panaudojimo galimybes. Susipažinti su mažosios architektūros statiniais, juos panaudojam vertikaliam želdinimui.

Vertikalusis želdinimas ne tik pagyvina ir puošia pastatus, bet ir priartina bei sujungia su aplinka atskirus statinius. Tai želdinimas vijokliniais augalais. Jie sudaro dideles žalias plokštumas ir ant žemės užima nedaug vietos. Vijokliniai augalai paslepia pastatų trūkumus, sušvelnina griežtas jų formas ir pabrėžia grožį.
Vertikalusis želdinimas ir jo komponavimas neturi apsiriboti atskirų pastatų dalių dekoratyviuoju apipavidalinimu, bet įsijungti į bendrą sodybos želdinių sistemą. Nereikėtų prie vieno pastato sodinti skirtingų rūšių vijoklinių augalų. Būtina išlaikyti vijokliais apželdinto ir atvirų sienų ploto proporcijas.Pavieniais vijokliais dažnai apželdinami ir paryškinami atskiri elementai -kolonos, pastato dalis, langai, šviestuvo kotas, pavėsinė. Tam reikia pasirinkti gražiai žydinčius ir dekoratyviais lapais augalus.
Norint išvengti vienodumo, vijoklius reikia formuoti ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai bei įstrižai.
Atramines sieneles, tvoras galima apželdinti, formuojant vijoklius horizontaliai.
Vijokliniai augalai tinka ir kaip soliteriai - akcentai vertikaliojo želdinimo, akmeninės
sienos ir augalų fone.
Parenkant augalus želdinimui, reikia žinoti kaip jie lipa aukštyn. Kai kurie vijokliniai augalai prie atramų kabinasi ne stiebais, o pakitusiais lapais arba tvirtinasi kitaip.
Lankstūs ir tvirti vijokliniai augalai tai paprastosios gebenės, stambiažiedės lastūnės, triskiaučiai vynvyčiai, penkialapių vynvyčių Engelmano atmainos, kartuolės, aktinidijos, smaugikai, sausmedžiai, raganės ir kt.
Vertikaliajam želdinimui tinka ir žoliniai vijokliniai augalai - diskorėjos, plačialapiai pelėžirniai.
Augalai, kurie prie atramų prisitvirtina pridėtinėmis šaknimis (gebenės, laipiojančios hortenzijos, stambiažiedės lastūnės) geriausiai lipa mūrinėmis arba medinėmis sienomis, tvoromis, bet netinka arkų, pavėsinių stulpams apželdinti. Vijoklinius stiebus turintys augalai (aktinidijos, pupelės, ipomėjos) gerai apsiveja aplink plonus aukštus stulpus, kuolelius ir greitai uždengia arkas, pavėsines. Plonastiebiai, ūseliais ar lanksčiais lapkočiais besilaikantys atramos augalai (raganės) gali prisitvirtinti tik prie plonų kuolelių jei atraminiai stulpai stori, prie jų reikia pritvirtinti tinklą arba virvutes šiems augalams laikytis. Galima leisti jiems kabintis ir į greta žaliuojantį augalą.
Daugelis vijoklinių augalų yra tamsiamėgiai (laipiojančios hortenzijos, paprastosios gebenės), jiems vystytis pakanka tiek saulės, kiek prasiskverbia pro medžių lapus.
Puošniai atrodo žydinčiais vijokliais apgaubtas įėjimas, aprėminti langai. Visi vijokliniai augalai tinka dekoratyviai daliai nuo ūkinės atskirti, neišvaizdiems statiniams, garažams pridengti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-04
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis801.74 KB
AutoriusRenaldas
Viso autoriaus darbų11 darbų
Metai2003 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasJ. Ručinskienė
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
FakultetasTechnologijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vertikalusis zeldinimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 3 Klasė/kursas
  • J. Ručinskienė
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą