Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Borealiniai spygliuočių miškai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Borealiniai spygliuočių miškai

  
 
 
1234567
Aprašymas

Borealinių spygliuočių miškų apibūdinimas. Spygliuočių miškų rūšys. Borealinių miškų dirvos. Įtaką augmenijos susiformavimui. Miškų kirtimai. Spygliuočių miškų, taigos paplitimas. Paprastųjų pušų miškai (Pinus sylvestris). Rusijos, Šiaurės Amerikos, Aliaskos miškų apibūdinimas. Spygliuočių miškai fitocenologiniu požiūriu. Biologinės įvairovės referatas. I kurso biologijos magistrantūra.

Ištrauka

Borealiniai spygliuočių miškai botaninėje ir geografinėje literatūroje dar vadinami taiga. Šis drėgnas, vėsus, transkontinentinis spygliuočių miškų biomas kartais literatūrinėje kalboje vadinamas "didžiaisiais šiaurės miškais". Yra Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų klimato juostos šiaurinėje dalyje. Jie tęsiasi nenutrūkstama juosta per Euraziją bei Šiaurės Ameriką ir sudaro vieningą cirkumborealinę juostą. Eurazijoje maksimalus spygliuočių miškų plotis yra išsidėstęs Jenisiejaus ir Lenos upių tarpupyje, o Šiaurės Amerikoje didžiausi borealinių miškų plotai – Ramiojo vandenyno pakrantėse. Minėti miškai plyti tarp 45 ir 66 šiaurės platumos. Rytinėje Jungtinių Valstijų dalyje didesniame aukštyje virš jūros lygio jis tęsiasi ir į pietus. Minėtuose miškuose vyrauja spygliuočiai medžiai (eglės, kėniai, maumedžiai, pušys).
Borealinių miškų (taigos) klimatines sąlygas galima apibūdinti palyginti trumpu vegetaciniu periodu – šalta žiema ir vėsi vasara. Klimatas vėsus arba šaltas. Žinoma, įtakos turi ir gana reikšmingi vietovių skirtumai šilumos ir drėgmės atžvilgiu, kadangi aptariami miškai išsidėstę gana plačiai. Tad minėti veiksniai turi įtakos skirtingų vietovių ekologinėms sąlygoms. Kritulių kiekis didesnis negu tundroje ir iškrenta jie daugiausia vasaros metu. Be to, spygliuočių miškuose kritulių kiekis yra didesnis už išgarinamą kiekį, dėl to vyksta gana intensyvus pelkėjimo procesas. Borealiniai miškai paprastai būna aiškiai juostinės struktūros. Išsiskiria suaugusio miško juosta, pamiškė (išraiškos laipsnis priklauso nuo miško tipo), samanų danga.
Spygliuočių miškus sudaro keturios pagrindinės spygliuočių rūšys: eglė, kėnis, pušis, maumedis. Vyrauja visžaliai spygliuočiai: į rytus nuo Uolinių kalnų – baltoji eglė (Picea glauca) ir balzamininis kėnis (Abies balsamea); Didžiųjų ežerų regione – Amerikinė raudonpušė (Pinus resinosa), veimutinė pušis (Pinus strobus) ir kanadinė cūga (Tsuga canadensis); į vakarus nuo Hudzono įlankos – juodoji eglė (Picea mariana); Jukonbe ir Aliaskoje – melsvoji ir juodoji eglė. Uolinių, Kaskadinių ir Siera Nevados kalnų spygliuočių miškai nelaikomi borealinių spygliuočių miškų dalimi. Raudonoji eglė (Picea rubens) ir balzamininis kėnis auga į pietus iki šiaurės Džordžijos, Apalačiuose balzamininį kėnį keičia Freizerio kėnis (Abies Fraseri). Rytuose, drėgnesnėse vietose paplitę maumedžiai (Larix laricina) – spygliuočiai, numetantys spyglius, bei kiti spygliuočiai, pavyzdžiui, juodoji eglė, o iki Aliaskos, sausesnėse ir išdegusiose vietose auga Bankso pušis (Pinus Banksiana). Bankso pušis gali vyrauti pastarosiose vietovėse dėka kankorėžio savybių, iš kurio sėklos išbyra tik jam apdegus. Taigi po gaisro, kuris sunaikina subrendusius medžius ir kitų spygliuočių daigus bei sėklas, iš apdegusių Bankso pušies kankorėžių išbyrėjusios ir sudygusios sėklos gali formuoti naują bendriją. Rytinėje šio biomo dalyje išdegusiose plotuose taip pat dažni lapuočiai medžiai – smulkiadantė tuopa (Populus tremuloides), kvapioji tuopa (Populus balzamifera) ir popieržievis beržas (Betula papyrifera). Paprastai jie auga drėgnesnėse dirvose, palei upes ir šlapiuose slėniuose, nors tuopos pasitaiko ir sausuose smėlynuose. Šie lapuočiai vėl užauga po gaisro, atželdami iš kelmų ir šaknų. Pro šakas prasiskverbia mažai šviesos, todėl pomiškis išsivystęs silpnai. Vis dėlto, tarp įprastų pomiškio augalų yra orchidiniai ir viržiniai augalai – vaivorai ir spanguolės, augantys ir pelkėse. Šiaurės Amerikos borealiniuose miškuose šalia paminėtų rūšių didelį vaidmenį atlieka dar šios rūšys: cūga, pocūgė. Tarp Eurazijos ir Šiaurės Amerikos miškus sudarančių pagrindinių medžių rūšių nėra bendrų, kadangi borealiniai miškai (taiga) vystėsi izoliuotai vieni nuo kitų (Šiaurės Amerikoje ir Eurazijoje). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-06
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis10.74 KB
AutoriusDanguolė
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Borealiniai spygliuociu miskai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą