Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Mišrių ąžuolynų kertinių miško buveinių fitocenotinės struktūros ir būklės tyrimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mišrių ąžuolynų kertinių miško buveinių fitocenotinės struktūros ir būklės tyrimas

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536
Aprašymas

Įvadas. Literatūros analizė. Biologinės įvairovės konvencija ir kiti teisės aktai. Kertinių miško buveinių ypatybės. Defoliacijos problemos. KMB tyrimai užsienyje. Ąžuolynų fitocenologiniai tyrimai. KMB inventorizacijos problemos Lietuvoje. Biologinės įvairovės praradimas pasaulyje. K rajono ir N girininkijos miškų bendra charakteristika. Tyrimo tikslas. Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimo objektas. Eksperimento planas. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatų aptarimas. Išvados. Priedai

Ištrauka

Kertinių miško buveinių problema Lietuvoje –iki šiol neapibrėžtas ūkininkavimo joje statusas ir daug ginčų specialistų ir visuomenės tarpe sukėlęs pats kertinių miško buveinių inventorizacijos procesas: ar tikslinga išskirti tiek saugomo miško plotų ūkinės paskirties miške, ar specialiai palikti sausi medžiai ir suįrusi mediena nepablogins sanitarinės miško būklės ir panašiai. Tačiau Lietuvai 1995 metais pasirašius Biologinės įvairovės konvenciją, iškilo nauji reikalavimai, keli iš jų-palaikyti miško biocenozės rūšinės sudėties įvairovę, racionaliai naudoti miško išteklius, palaikant optimalią miškų struktūrą, apsaugoti natūralias populiacijas nuo svetimų elementų ir tais tikslais remiantis įkurtos kertinės miško buveinės. Pagrindinė kertinių miško buveinių funkcija-palaikyti esamą ir būsimą miško biologinę įvairovę ūkinės paskirties ir kitų paskirčių miške, nustatyti labiausiai vertingas bioįvairovės požiūriu miško teritorijas, plėsti saugomų teritorijų tinklą. Kertinės miško buveinės inventorizuotos remiantis jų natūralumo, nykstančių ir endeminių rūšių buvimo principais, tačiau fitocenotinės įvairovės ir biologinės būklės atžvilgiu menkai tyrinėtos.
Šiame tiriamajame darbe bus bandoma nustatyti Lietuvos šiaurinėje dalyje esančios N girininkijos plačialapių miškų tipui priklausančių beveik homogeniškų mišrių ąžuolynų kertinių miško buveinių žolinės augalijos įvairovę, žolinės augalijos dengiamą plotą arba projekcinį padengimą, taip pat įvertinti kai kurias miško būklės charakteristikas: pomiškio skaičių-tokiu būdu vertinant kertinės buveinės atsinaujinimo galimybes ir ateities perspektyvas, sausų ir neišdžiūvusių stuobrių ir tokių pat virtėlių skaičių, labiau reikalingą medienos kempininių grybų ir zoocenotinei įvairovei palaikyti, medžių defoliacijos klasę - medžių pažeidimo lygį. Tyrimui parinkti mišrūs Šiaurės Lietuvos ąžuolynai, apie kurių ypatybes konkrečios tiriamosios medžiagos nėra, sunku gautą informaciją lyginti su kitų Lietuvos mišrių ąžuolynų tyrimais ne visai sutampant tyrimo metodikai, todėl atskirų kertinių miško buveinių fitocenotiniai ir būklės tyrimai bus lyginami tarpusavyje. Vienuolikos mišrių ąžuolynų ąžuolų, sudarančių didžiausią medyno tūrio dalį, amžius vidutiniškai siekia 133 metus, svyruoja tarp 105-155 metų (pribręstantys ir brandūs). Vyraujančio paprastojo ąžuolo medynai pasirinkti neatsitiktinai-Lietuvoje ir Europoje stebimas ąžuolų džiūvimo reiškinys, todėl iškyla klausimas: kiek ilgai kertinė miško buveinė atliks dabartines savo funkcijas, dėl kurių ji išskirta kaip saugoma buveinė. Ąžuolams išdžiūvus, liktų ąžuolo sausuoliai, keistųsi po jo lajomis esančių augalų (medžių, krūmų, žolinių augalų) apšvietimas, mikroklimatas, drėgmės režimas ir kiti veiksniai, t.y. gali pakisti visa buveinės fitocenotinė struktūra bei sudėtis ir tokia miško kertinė buveinė galbūt nebeatitiks reikalavimų, kuriais remiantis buvo išskirta, nors sausuoliai ir skatina biologinę įvairovę ir esti rūšių prieglobsčiu, bet tai-negyvi medžiai. Pūvantys ąžuolai gali tapti kenkėjų židiniais ir užkrėsti sveikus, saugomoms buveinėms nepriskiriamus miško sklypus, todėl kertinėms miško buveinėms priskyrus II ar III miškų grupės ūkininkavimo režimą, gali būti kertami sanitariniais kirtimais, siekiant apsaugoti nesaugomus, ūkinės paskirties-nepertraukiamai tiekiančius medieną miško sklypus. Gali kilti klausimas: ar toliau saugoti šią miško salelę, o galbūt bandyti ją atželdinti dirbtinai? Gamtosaugos ir miškų ūkio specialistų tarpe galima rasti įvairių pasisakymų: vieni siūlo taikyti esant pavojui sanitarinius kirtimus, kiti pataria bet kokiu atveju ūkininkaujant miške palikti sausuolius, kaip biologinės įvairovės apsaugos sąlygą, nes būtent sausuolių, įvairių irimo stadijų kritusios ar tebestovinčios medienos nebuvimas yra vienas iš skirtumų nuo pirmykščių miškų.
Saugomuose miškuose siekiama natūralaus atžėlimo, bet tokiu atveju reikia įvertinti pomiškį- ar jo pakaks sudaryti medyną, ar jis nepažeistas, jei taip- kokiu laipsniu.
Gamtoje nuolat ir neišvengiamai vyksta augalijos, gyvūnijos ir grybijos kaita, todėl kertinės miško buveinės pokyčių neišvengs ir juos sunku numatyti, tačiau juos galima bent iš dalies kontroliuoti. O prielaidas kertinių miško buveinių kontrolei gali duoti nuolatinė šių buveinių stebėsena ir tyrimai, ką ir bandoma atlikti šiame darbe. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-09-12
DalykasBotanikos diplominis darbas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis34 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis436.54 KB
AutoriusJonas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasMiškų ir ekologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Misriu azuolynu kertiniu misko buveiniu fitocenotines strukturos ir bukles tyrimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 34 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 4 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą