Augalų audiniai ir jų funkcijos

Įvadas. Dėstymas. Gaminamieji audiniai. Gaminamųjų audinių skirstymas. Pastovieji audiniai. Dengiamieji audiniai. Parenchiminiai audiniai. Apytakos audiniai. Ramstiniai audiniai. Sudėtiniai audiniai. Sekrecijos audiniai. Išvados.

Išsiaiškinti kas yra augalo audinys, kokie yra jų tipai, išsidėstymas augalo talome, kokios jų funkcijos, koks jų panaudojimas pramonėje ir buityje.
Uždaviniai:
Išsiaiškinti augalų talomą sudarančių audinių struktūrą, jų funkcijas augale, apžvelgti praktinę reikšme žmogui.
Audinys - tai visuma ląstelių, panašių savo sandara ir atliekamomis funkcijomis.Visi augaliniai audiniai yra skirstomi į gaminamuosius ir pastoviuosius. Gaminamieji audiniai sudaro sėklų gemalą, jų yra stiebų bei šaknų viršūnėse ir šonuose, taip pat įsiterpusių kai kurių augalų stiebuose, lapkočiuose, žieduose. Gemalą sudarantys audiniai vadinami pirminiais. Pirminių audinių gali būti stiebų bambliuose, kurie vadinami įterptiniais gaminamaisiais audiniais. Gaminamieji audiniai susidarę iš pirminių audinių arba pastoviųjų audinių, vadinami antriniais. Pastovieji audiniai sudaro visus augalo organus. Jie skirstomi:
1) dengiamieji;
2) pagrindinis audinys;
3) apytakos;
4) sekrecijos.
Audiniai, kaip ir ląstelės, yra gyvi ir negyvi, kurių ląstelės be protoplasto; kompaktiški ir purūs.
• Pagal ląstelių formą audiniai yra parenchiminiai ir prozenchiminiai.
• Pagal ląstelių sugebėjimą dalintis visi audiniai skirstomi taip:
- gaminamieji (meristemos), kurių ląstelės pastoviai dalinasi;
- pastovieji (baigtiniai), kurių ląstelės turi pastovią formą ir atlieka tam tikrą funkciją, t.y. specializuoti audiniai, jų ląstelės paprastai jau nebesidalina.
• Pagal sudėtį audiniai yra tokie:
- paprastieji - sudaryti iš vieno tipo ląstelių, pvz.: parenchiminiai audiniai, kolenchima, sklerenchima;
- sudėtiniai - sudaryti iš kelių tipų ląstelių, pvz.: mediena, kamieną.
• Tiek pastovieji, tiek gaminamieji audiniai pagal kilmę gali būti:
- pirminiai (I) - kilę iš gemalo audinių ar pirminių meristemų;
- antriniai (II) - susidarę iš pakitusių pirminių pastoviųjų audinių ar antrinių meristemų.
Organai, sudaryti iš pirminės kilmės audinių vadinami pirminės sandaros, o sudaryti iš antrinės kilmės audinių - antrinės sandaros organais.
Trumpa audinių tipų apžvalga
Dengiamasis audinys. Šis audinys skiria išorinį ir vidinį organizmo paviršių nuo aplinkos, apsaugo nuo mechaninių sužalojimų, neleidžia augalui netekti vandens, prasiskverbti pašalinėms medžiagoms. Jis skirstomas į:
1) epitelinis (apriboja augalą nuo aplinkos)
2) žiauberis
3) epiblema
4) egzodermis (dengia šaknų paviršių).
Ramstinis audinys. Jis sutvirtina augalų organus. Ramstinį audinį sudaro ląstelės su labai sustorėjusiomis sienelėmis. Vienos ramstinio audinio ląstelės yra stiebų karnienoje, lapkočiuose ir lapalakščių gyslose, kitos - medienoje. Stiebų ir šaknų žievės dalyje išsidėsčiusi sklerenchima vadinama karnienos plaušais, o medienoje - medienos plaušais.
Pagrindinis audinys. Iš jo sudaryta didžioji dalis viso augalo organų. Jis skirstomas į:
a) asimiliacinį - vykdo fotosintezę,
b) sandėlinį - ląstelėse kaupiasi maisto medžiagų atsargos,
c) siurbiamąjį - jis yra šaknų siurbimo zonoje, kur vanduo su ištirpusiomis mineralinėmis druskomis patenka į siurbiamąją parenchimą,
d) orinį - būdinga augalams, augantiems vandenyje, būdingi stambūs oro pripildyti tarpuląsčiai. Oras reikalingas vandenyje esančioms augalo dalims kvėpuoti. ...