Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Grybų karalystė (2)
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Grybų karalystė (2)

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Grybai. Grybų sandara ir gyvenimo būdas. Vegetatyvinė grybiena. Mikroskopinė struktūra. Paviršinė grybiena. Vaisiakūnis ir jo sandara. Vaisiakūnio sudėtinės dalys. Grybų dauginimasis. Vegetatyvinis dauginimasis. Lytinis dauginimasis. Grybų mityba.

Ištrauka

Grybai labai paplitę gamtoje. Jie neatskiriama miško dangos dalis, jų gausu parke, sode, vandenyje, ypač daug dirvožemyje.Viename grame daržo žemės grybų ir jų sporų yra šimtai tūkstančių ar net milijonai. Grybų sporos sklando padange (aptinkamos net 33 km aukštyje), vėjo nunešamos tūkstančius kilometrų.
Grybai – tai ne tik mums gerai pažįstami baravykai, raudonviršiai, kazlėkai, žaliuokės ar ūmėdės, bet įvairiausi kempininiai grybai, ardantys medieną. O kiek žalos žemės ūkiui padaro grybų sukeltos rūdys, kūlės, rauplės, miltligės, sunaikindamos milijonus tonų grūdų, vaisių, uogų ir daržovių. Daugelio žmogaus ir gyvulių ligų – mikozių – sukėlėjai taip pat yra grybai. Jie griauna namus, ardo tiltus, užtvankas, pūdo šiltnamius ir rūsius, gadina netinkamai laikomus maisto produktus, naikina įvairius pramonės gaminius. Kartais sunaikina brangiausius žmogaus kūrinius – knygas, gražiausias drobes, medines skulptūras, unikalias muziejaus vertybes.Kartais pelėsiniai grybai išauga koncentruotoje acto arba sieros rūgštyje.
Daugelis grybų prisitaiko prie įvairių sąlygų. Labaratoriniais bandymais nustatyta, kad kai kurie mielių štamai nežūva net esant 8000 atmosferų slėgiui. Įvairios spinduliavimo dozės, dešimtis ar šimtus kartų viršijančios kai kurių šiltakraujų gyvūnų mirtinas dozes, pasirodo neefektyvios, kovojant su itin kenksmingais grybais. Yra grybų kurių sporos nepraranda gyvibingumo net keletą dešimtmečių.
Klaidinga būtų manyti, kad grybai tik žalingi. Jų nauda žmogui yra kur kas didesnė už daromą žalą, kuri dargi būna dėl jo paties neapdairumo.
Nemaža grybų plačiai vartojama maistui. Augalinės bei gyvulinės kilmės medžiagas ir jų liekanas ardantys grybai pagausina dirvožemyje augalams reikalingų maisto medžiagų. Miškas be grybų skusrtų arba visai žūtų, nes jie drauge su bakterijomis ir kai kuriais kitais mikroorganizmais miško paklotę (lapus, spyglius, šakas, negyvą žolinę dangą), taip pat kelmus, išvirtusius medžius paverčia puria , derlinga dirva. Tokiu būbu grybai ir bakterijos atlieka ne tik sanitaro vaidmenį, bet ir aktyviai dalyvauja gamtos medžiagų apykaitoje.
Dirvožemyje gyvenantys grybai "plėsrūnai"naikina žmogaus priešus – nematodas, smulkias parazitines kirmėles bei kenksmingus vabzdžius.
Šiandieninė maisto pramonė be pelėsinių grybų neapsieitų sviesto, sūrių, pieno, fermentų, organinių rūgščių, vitaminų gamyboje. Daug mielių sunaudojama kepyklose, vyno, konjako,degtinės,alaus ir kitų alkoholinių bei nealkoholinių gėrimų gamyklose. O kieik tonų pašarinių mielių, kuriuose gausu baltymų, vitaminų, suvartojama žemės ūkyje! Iš pelėsinių grybų pagamintas antibiotikas penicilinas milijonams išgelbėjo gyvybę.
Dabar iš valgomųjų bei nuodingųjų grybųyra išskirta keliolika medžiagų (agrocibinas, klitocibinas, altramentinas, inolominas, muskafurinas), kurios turi antibiotinių ir gydomųjų savybių. Šiomis medžiagomis bandoma gydyti sklerozę, anginą, cholerą, nervines bei vidines sekrecijos liaukų ir kitokias ligas.
Grybai labai skiriasi dydžiu (nuo smulkiausių organizmų, įžiūrimų tik pro mikroskopą, iki 1m skersmens ir sverenčių 10 – 15 kg), forma, spalva ir gyvenimo būdu. Iš viso jų yra iki 100 tūkstančių rūsių.
Grybų kilmė bei jų gyvenimo būdas ilgai žmogui buvo nežinomi, net paslaptingi. Keisti organizmai – be šaknų ir stiebo, be lapų, nežydi, vadinasi, nesubrandina ir sėklų. Tik XVIIIa. išaiškinta grybų kilmė ir nustatyta, kad jie dauginasi s p o r o m i s. O dėl grybų sistematikos pasaulyje ginčai tebevyksta ir dabar. Vieni spicialistai juos priskiria prie augalų, kiti – prie gyvūnų, o treti išskiria į tarpinę grupę tarp augalijos ir gyvunijos.
Pagal heterotrofinį mitybos būdą ir gniužulinę organizmų sandarą grybai sudaro tam tikrą augalijos tipą, o judančiomis zoosporomis, glikogenu, baltymų sudėtimi ir kiekiu, chitinų labai tipingų vabzdžių klasei, ir kai kuriais požymiais jie artimi gyvūnijos pasauliui.
Mokslas, tyrinėjantis grybus, vadinasi mikologija (graikiškai mykes – grybas, logos – mokslas). Dabar mikologijos mokslas skirstomas į daugelį šakų: miško, dirvožemio, vandens, pramoninę, veterinarinę, technikinę, medicininę, komunalinę ir kt.
Pagal sandarą, kartais ir pagal vaisiakūnių didumą grybai skirstomi į žemesniuosius ir aukštesniuosius. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-06-05
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis963.85 KB
AutoriusIna
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaMarijampolės Jono Totoraičio vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Grybu karalyste (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Marijampolės Jono Totoraičio vidurinė mokykla
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą