Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Spygliuočiai. Paprastoji eglė
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Spygliuočiai. Paprastoji eglė

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Paprastoji eglė. Bendras paplitimas. Paplitimas Lietuvoje. Žievė. Ūgliai, pumpurai. Strobilai ir kankorėžiai. Ligos ir kenkėjai. Porūšiai, variatetai, formos. Fenologinės formos. Pagal šakojimosi tipą galima išskirti 5 eglės tipus. Formos pagal lajos išvaizdą. Formos pagal liemens išvaizdą. Formos pagal kankorėžių morfologiją. Formos pagal žievės spalvą ir raštą. Formos pagal spyglių spalvą. Palyginimas. Išvados.

Ištrauka

Eglės- aukšti, tankia, smailia viršūne kūgiška laja amžinai žaliuojantys medžiai, savaime paplitę Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje. Spygliai keturbriauniai arba plokšti, prisitvirtinę prie ūglių ir šakelių ant nedidelių pakilimų. Kankorėžiai cilindriški arba kiaušiniški, svyrantys nuo šakelių žemyn, prinoksta žydėjimo metų rudenį. Gentyje priskaičiuojama apie 50 rūšių. Lietuvoje savaime auga viena rūšis ir apie 12 rūšių auginama dekoratyviniuose želdiniuose.

Bendras palitimas. Rūšis paplitusi Šiaurės Euro¬poje ir Vidurio bei Pietų Europos kalnuose. Pietinė arealo riba siekia Balkanų kalnus, kur ji randama iki 38-40° šiaures platumos o šiaurėje jos arealas tęsiasi beveik iki miškų ribos. t.y.beveik iki 700 šiaurės pla¬tumos. Rytuose, apie Uralo kalnus (550 rytų ilgumos), paprastoji eglė susisiekia su sibirine beje, sudarydama hibridines formas, o vakaruose yra išplitusi vos ne iki Pirėnų pusiasalio (50rytų ilgumos). Kai kurie autoriai teigia, kad paprasto¬sios eglės arealas nėra vientisas, o suskyla I 3 vienas nuo kito atsiskyrusius regionus: I — Alpių — Pietryčių Europos; II - Karpatų; III - Šiaurinį - Baltijos.Galima teigti, kad Lietuva yra centrinėje paprastosios eglės arealo dalyje.

Paplitimas Lietuvoje.Paprastoji eglė yra vienas labiausiai paplitusių medžių šalies miškuose. Liietuvoje eglynai auga 441,9 tūkst.ha plote. t.y. užima 23,4% bendro šalies medynų ploto (Lietuvos miškų statistika, 1998).Labiausiai eglynai išplitę vakarinėje, šiaurinėje ir vidurinėje šalies dalyje. Rietavo ir Plun¬gės urėdijose eglynai užima šiek tiek mažiau nei pu¬sę (46-47%) visų modynų ploto. Gausu eglynų Jo¬niškio, Kauno, Kretingos, Mažeikių, Radviliškio Raseinių, Šiaulių, Tauragės, Tytuvėnų urėdijose, kur eg¬lynai sudaro apie trečdalį visų medynų.
Gyvenimo forma ir išvaizda. Aukšti medžiai. La¬ja kūgiška, smaila viršūnė. Šakos netaisyklinguose menturiuose, beveik horizontalios, šiek tiek aukš¬tyn kylančiomis viršūnėmis. Liemuo tiesus, ritiniškas, atviroje vietoje iki žemės šakotas.
Paprastai eglė užauga 30 - 40 (50) m.. nors literatū¬roje nurodoma, kad ji pasiekia 50-60 m aukštį ir 2 m liemens skersmenį. Prienų šile augusi aukščiausia Lie¬tuvoje eglė, budama 171 metų amžiaus, buvo 44,0 m1 aukščio ir 73,4 cm liemens skersmens (be žievės).Dabar aukščiausia Lietuvoje eglė ošia Alytaus urėdijos miškuose .Jos aukštis -44,5 m. liemens skersmuo 62 cm.. Vos 1,5 m ji nusileidžia Veisėjų eglė . Būdama tik 70 metų, ji pasiekė 43,0 m aukštį. Storiausi paprastosios eglės pliusiniai medžiai nėra labai Įspūdingi – jų liemens skersmuo apie 70-80 cm, tačiau Lietuvos miškuose kartais ap¬tinkama ir iki 1,0- 1,5 m skersmens eglių. Storiausia Lietuvos eglė auga Šakių rajone. Ši eglė paskelbta gamtos paminklu. Jos skersmuo 1,04 m, aukštis 42.6 m .
Paprastai eglės nepasiekia tokių įspūdingų matmenų. Brandžiuose medynuose vyraujančių medžių aukštis vidutiniškai 27 — 29m, liemens skersmuo36 – 31cm, lajos ilgis 11 - 13 m, lajos skersmuo 4,3 - 5,4 m. Vidutiniai Lietuvos egly¬nų taksaciniai rodikliai yra tokie: amžius - 48 m., bo-nitetas - II, 3, skalsumas - 0,69, tūris - 192 m3/ha, tūrio einamasis prieaugis - 7,1 m3/ha. Vidutinis brandžių medynų turis 290 m3/ha. Nors manoma, kad palankiausios sąlygos eglynams augti yra Centrineje Eurpoje (Vokietija, Len¬kija, Čekija, Austrija), tačiau ir Lietu¬voje esama našių medynų. Pavyzdžiui, Prienų šile, Pu¬nioje, Dubravos ir Ringių sengirėse buvo aptikta 40-45 m aukščio ir apie 1 m skersmens eglių, o Rokiškio, Biržų ir Rietavo miškų urėdijose derlinguose priemolio dirvožemiuose buvo randama eglynų, sukaupusių 500 — 600 m3/ha medienos.Dar ir dabar esama medynų, 50-70 augimo metais siekiančių 35 m aukštį ir teikiančių 500-560 m3/ha medienos.
Iki šiol lietuviškoje dendrologinėje literatūroje buvo teigiama, kad eglė intensyviausiai auga būda¬ma 20 — 50 metų. Tačiau naujausi tyrimai rodo, jog radialinio prieaugio kulminaciją vyraujantys medžiai pasiekia kiek ankščiau būdami 11 — 14 metų.Intensyviausio augimo periodu aukščio prieaugis neretai viršija 1 m. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-21
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis294.88 KB
AutoriusŠarunė
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKauno kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Spygliuociai. Paprastoji egle [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2011-09-22 IP: 46.36.67.125
    Virginija sako

    Per pusmeti nudziusta 25 m senumo egle po to salimais ir taip toliau pradeda geltonuot spygliai is apacios ir labai greitai ja sudoroja kazkoks kenkejas kaip jas issaugot kuo gydyt Aciu virga

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 20 puslapių 
  • Kauno kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą