Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Vandens augalai (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vandens augalai (2)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Vandens augalų anatominiai, morfologiniai ir fiziologiniai bruožai. Vandens augalų juostos. Vandens augalų stiebai. Vandens augalų dauginimasis. Vandens augalų lapai. Vandens augalų šaknys. Vandens augalų reikšmė ir įvairovė. Išvados.

Ištrauka

Vandens biotopuose susitelkusios mažiau negu kitur žmogaus paveiktos augalijos bendrijos. Ji gana gausi, nes čia aplinkos sąlygos yra palankios augalijai ir pastovesnės. Manoma, kad pirmieji gyvi organizmai atsirado vandenyse.
Ekologiniu požiūriu augalai grupuojami pagal tai, prie kokio ekologinio veiksnio jie prisitaikę. Svarbiausi ribojantys ekologiniai veiksniai yra vanduo, dirvožemio fizinės ir cheminės savybės, šviesa ir šiluma. Augalų prisitaikymas vandens režimui – tai vandens pusiausvyros palaikymas. Vandens balansu vadinamas santykis tarp šaknimis įsiurbiamo ir kvėpuojant netenkamo vandens. Jei augalas netenka daugiau vandens, nei įsiurbia, vandens balansas sutrinka ir, po kurio laiko jam neatsistačius, jis žūva, Vandens balansas priklauso nuo to ,kiek vandens yra aplinkoje, kaip greitai jis patenka vandens indais iš šaknų į lapus ir kaip intensyviai kvėpuoja augalas. Hidrofitai – augalai , gyvenantys vandenyje, kur jų natūrali augimo aplinka. Priklausomai nuo drėgmės sąlygų augalai gali būti higromorfinės arba kseromorfinės sandaros. Higromorfinės sandaros augalai stambesni, ilgesniais tarpubambliais, didesniais ir plonesniais lapais, menkesnis ramstinis audinys, mažiau žiotelių ploto vienete. Kseromorfinės sandaros augalai – smulkesni, trumpesniais tarpubambliais, mažesniais ir kietesniais, pilkšvais lapais. Higrofitai – higromorfinės sandaros augalai, augantys nuolat drėgnose vietose. Mezofitai – augalai, prisitaikę prie vidutinio drėgnumo dirvų, kaip mūsų pievų augalai. Kserofitai – augalai, prisitaikę augti sausringomis sąlygomis. Jiems būdinga išsikerojusiomis šaknimis apsirūpinti vandeniu sausros metu, jie greitai perneša vandenį iš šaknų į lapus, mažas antžeminių dalių garinamasis paviršius. Sukulentai – tai augalai, kurie savo organuose, lapuose ir stiebuose kaupia vandenį.
Vandens augalų svarba įvairiapusė. Jie pagausina vandenis deguonimi ir sugeria gyvūnų išskirtą anglies dioksidą, valo užterštus vandenis. Augalų sąžalynuose neršia žuvys, čia randa prieglobstį jų jaunikliai. Vandens augalija silpnina bangų ardomąją veiklą. Be to vandens augalų, kai kuriais atvejais, gali būti ir neigiamas poveikis. Jais užželia ežerai, tvenkiniai, drėkinimo kanalai. Pūdami vartoja daug deguonies, apnuodija vandenį, dėl to pristinga deguonies žuvys ir kiti vandens gyvūnai, ypač žiemą.


Tose žemės srityse, kur tam tikrą sezoną augalams būna nepalankios temperatūros ir drėgmės atžvilgiu sąlygos, jie laikinai nutraukia vegetaciją ir pereina į ramybės būklę. Ramybės periodu augalų augimas sustoja, ir ūglių viršūnėse susidaro specialūs pumpurai nepalankiam žiemos arba sausros periodui praleisti. Tai lyg atsinaujinimo pumpurai. Šie pumpurai nepalankiu sezonu, kad nesušaltų ir neišdžiūtų, yra apsaugomi, tačiau įvairių augalų nevienodai. Pagal žiemojančių pumpurų padėtį jų augimvietėje skiriamos įvairios augalų gyvenimo formos. Jos įvairiai klasifikuojamos. Pagal danų botaniko Ch. Raunkijamos. Jis skiria 5 pagrindinius augalų gyvenimo formų tipus.
I. Fanerofitai (gr. faneros – atviras ir plyton – augalas). Jų atsinaujinimo pumpurai iškilę aukštai virš žemės paviršiaus ir nepalankiu vegetacijos sezonu būna apgaubti pumpurų žvynais. Šiais grupei priskiriami medžiai ir krūmai, taip pat aukštieji stiebiniai sukulentai (kaktusinių ir karpažolinių šeimos)
Šio tipo augalai smulkiau skirstomi taip:
1) megafanerofitai – labai aukšti medžiai, aukštesni kaip 30 m.
2) mezofanerofitai – vidutinio aukščio medžiai, nuo 5 iki 30m.
3) mikrofanerofitai – stambesni krūmai, nuo 2 iki 8 m aukščio.
4) nanofanerofitai – smulkesni krūmai, žemesni kaip 2 m, tačiau žiemą jų šakos kyšo aukščiau sniego dangos.
II. Chamefitai (gr. chamai – ant žemės ir plyton – augalas). Atsinaujinimo pumpurai truputį aukščiau žemės paviršiaus, tačiau žiemą sniegu padengti. Nuo šalčio juos apsaugo storas žvynų sluoksnis ir sniego danga. Šio tipo augalų gausu šaltosiose klimato juostose. Tai nedideli krūmokšniai: bruknės, mėlynės, arkliauogės, viržiai, gailiai ir kai kurios žolės. Šiam tipui priklauso ir atvirose vietovėse augančios stambios samanos ir kerpės (ant žemės, ant akmenų).
III. Hemikriptofilai (gr. hemi – pusiau ir plyton – augalas). Atsinaujinimo pumpurai yra žemės paviršiuje, o viršutinės dalys nepalankiu vegetacijai periodu apmiršta ar nudžiūsta. Nuo šalčių pumpurus apsaugo nukritusių lapų ir sniego danga. Šiam tipui priklauso dauguma žolinių daugiamečių augalų: kiaulpienė, vėdrynai, gysločiai, daugiamečiai varpiniai, kai kurios viksvos (vidutinio drėgnumo vietose).
IV. Kriptofitai (gr. kripto – slepiu ir plyton – augalas). Nepalankiu vegetacijos periodu apmiršta ne tik antžeminė, bet ir požeminio stiebo viršūninė dalis. Atsinaujinimopumpurai yra žemėje arba vandenyje. Kriptofitai skirstomi šiuos potipius:
1) geofitai (gr. ge – žemė ir plyton – augalas) – sausumos augalai, kurių atsinaujinimo pumpurai slepiasi žemėje – svogūnų viduje, gumbų arba šakniastiebių paviršiuje. Tai būdingi stepių augalai: tulpės, krokai, plukės.
2) helofitai (gr. helos – pelkė ir plyton – augalas) – pelkių žoliniai augalai, pavyzdžiui, puplaiškiai, purienos švyliai, pelkinės viksvos.
3) hidrofitai (gr. hydor – vanduo ir plyton – augalas). Tai vandeniniai augalai, kaip nendrės, meldai, kurių atsinaujinimo pumpurai žiemoja vandenyje. Jeigu jų vegetatyviniai organai plauko vandens paviršiuje, tai prieš žiemą ūgliuose susidaro žiemojantys pumpurai (turijonai), kurie rudenį atsiskiria nuo motininio augalo ir nugrimzta žiemoti į dugną, pavyzdžiui, alijošinio aštrio, vandenplūkio. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-24
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis342.92 KB
AutoriusErnesta
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vandens augalai (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą