Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Grybų panaudojimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Grybų panaudojimas

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Grybų panaudojimas ūkinėje veikloje. Anglies junginių apykaita veikiant mikroorganizmams. Rūgimo procesai. Oksidacijos procesai. Mikrobinė biologiškai aktyvių medžiagų sintezė ir jų panaudojimas žemės ūkyje. Mikrobinė aminorūgščių ir baltymų sintezė. Mikrobinė vitaminų ir fermentų sintezė. Mikrobinė augalų augimą skatinančių medžiagų sintezė bei antibiotikų panaudojimas. Išvados.

Ištrauka

Dažniausiai yra kalbama apie "kepurėtuosius" grybus, augančius miškuose, tačiau egzistuoja ir visai kita jų grupė - tai mikroskopiniai grybai (mikromicetai) - vienaląsčiai ir daugialąsčiai chlorofilo neturintys heterotrofiniai eukariotiniai mikroorganizamai, pagal savitumą įjungti į grybų karalystę. Jie skiriasi nuo augalų ir gyvūnų morfologinėmis, fiziologinėmis ir kitomis gyvenimo būdo savybėmis.
Grybų sistematika yra viena iš sunkiausių šiuolaikinių mikrologijos (mokslo apie grybus) tyrimo sričių.
Grybų grupei priskiriamos mielės, kai kurių rūšių pelėsiai bei bakterijos. Šių mikroorganizmų galima rasti dirvožemyje, vandenyje, ore, ant augalų, gyvūnų ir žmonių virškinimo sistemose bei kitur.
Daugelio mikrobiologijos vadovėlių bei kitų mokslinių darbų autoriai apibrėždami mikroskopinių grybų funkcijas, akcentuoja neigiamąją jų pusę (jų sukeliamos ligos, įvairi buitinė žala ir pan.), tačiau šio referato tyrimo tikslas – mikroskopinių grybų panaudojimas ūkinėje veikloje.
Konkrečiausiai šis mikroskopinių grybų funkcijų nagrinėjimo aspektas atsiskleidžia, išnagrinėjus įvairius mikro biologinius bei biocheminius procesus, kuriuose būtent ir dalyvauja šie grybai.
Šiuo tikslu visas darbas suskirstytas pagal minėtus procesus: anglies junginių apykaita veikiant mikroorganizmams (rūgimo procesai ir oksidacijos procesai), mikrobinė biologiškai aktyvių medžiagų sintezė ir jos panaudojimas žemės ūkyje (baltymų, vitaminų, fermentų ir augalų augimą skatinančių medžiagų sintezė) bei antibiotikų panaudojimas.
Pienarūgštis rūgimas. Pienarūgštį rūgimą sukelia pieno rūgšties bakterijos. Jos yra aerotolerantiniai anaerobai.
Pieno rūgšties bakterijų būna piene ir jo produktuose, ore, kur gaunamas ir perdirbamas pienas, ant gyvų augalų ir augalų liekanų, žinduolių žarnyne ir ant žinduolių kai kurių gleivinių.
Šios bakterijos labai svarbios žmonijai, nes jos iš cukrų gamina pieno rūgštį ir apsaugo produktus nuo gedimo, o produktai surūgsta. Šiaurinėje zonoje (pvz., Lietuvoje) pieną raugina rutulinės bakterijos. Pietinėje zonoje (Ukrainoje) pieną raugina lazdelinės bakterijos. Skirtingų zonų rūgęs pienas skiriasi savo skoniu. Beveik kiekviena tauta turi savo nacionalinius rūgusio pieno produktus, kurie gaminami iš įvairių gyvulių pieno. Parduotuvėse pardavinėjami rūgusio pieno produktai, jį pasterizavus pieninėse, užkrečiami raugu. Į raugo sudėtį įeina įvairių mikrobų mišiniai. Kefyro rauge būna pieno rūgšties bakterijų, kurios sukelia pienarūgštį rūgimą, ir mielių, sukeliančių alkoholinį rūgimą. Acidofilino rauge būna pieno rūgšties bakterijų.
Pieno rūgšties bakterijos, iš cukrų gamindamos pieno rūgštį, raugina kopūstus, agurkus, silosą. Raugiant kopūstus, nešvarūs lapai nupjaunami, o kopūstų galvos susmulkinamos, pridedama valgomosios druskos ir prieskonių. Paruošta kopūstų masė trinama ar sudėjus į medinius ar emaliuotus indus mušama, kol atsiranda sulčių. Po kelių valandų ant lapų buvę epifiliniai mikrobai pradeda daugintis, išskirti dujas, įvairias rūgštis, etanolį, eterines ir kitas medžiagas. Kartu su įvairiais mikrobais vystosi ir rutulinės pieno rūgšties bakterijos. Po kelių dienų užraugti kopūstai statomi vėsioje patalpoje. Rūgštėjant kopūstų masei ir esant žemesnei temperatūrai, rūgšties bakterijų veikla silpnėja, o lazdelinių pieno rūgšties bakterijų veikla intensyvėja. Po dveijų savaičių kopūstai būna silpnai įrūgę. Pieno rūgštis apsaugo kopūstus nuo gedimo, ir jie gerai laikosi. Ant raugintų kopūstų paviršiaus gali augti pelėsinis grybas, kuris minta pieno rūgštimi. Šį pelėsį maždaug kas 2 savaites reikėtų nuvalyti, nes sumažėjus pieno rūgšties gali veistis įvairios puvimo bakterijos, ir kopūstai nuo paviršiaus gali pradėti gesti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-20
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis20.51 KB
Autoriusjulelyte
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Grybu panaudojimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Vytauto Didžiojo Universitetas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą