Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Lietuvos brangiakailiai žvėrys
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos brangiakailiai žvėrys

  
 
 
1234567
Aprašymas

Įvadas. Voverės. Bebrai. Rudosios lapės. Ilgauodegė šinšila. Nutrijos. Kailių fermos.

Ištrauka

Perskaičiusi savo grupiokės, Gerdos Pociūnaitės referatą apie Lietuvos brangiakailius žvėris, supratau, kad jos temai buvo pakankamai sunku ieškoti medžiagos tiek knygose, tiek internete, kadangi informacijos yra labai mažai. Mano literatūros sąrašas būtų labai panašus į grupiokės, kadangi esminė informacija buvo paminėta referate, tačiau buvo galima atrasti daugiau brangiakailių žvėrelių, kurių kailiukai labai vertinami, paminėti kur Lietuvos brangiakailiai dabar auginami, ar jų daug laisvėje, kokia ateities perspektyva. Daugiausiai informacijos yra apie šinšilų kailiukus ir prekyba jais, veisimą, auginimą.
Koreferate aprašysiu dar keleta brangiakailių žvėrelių, kurie gyvena Lietuvos miškuose, paupiuose, pievose, saugomose teritorijose, bei kai kurių jų kailiukų vertę. Paminėsiu, kaip svarbu saugoti šiuos žvėrelius, nes apie pusė dėl kailių nužudytų gyvūnų yra gimę, augę nelaisvėje, kailių fermose.

Didesniąją dalį Dzūkijos parko miškų sudaro pušynai, kurie nėra labai tinkami daugeliui žinduolių mitybos ir veisimosi požiūriu. Tačiau juose susiformavusios tokiose ekosistemose prisitaikiusios gyventi faunos populiacijos. Dzūkijos parke užregistruotas didžiausias žinduolių rūšių skaičius (be šikšnosparnių) - net 43 rūšys.
Gausus upių bei upelių tinklas sudaro geras sąlygas vandens ir pusiau vandens žinduoliams - čia gyvena apie 18 ūdrų* (Lutra lutra), 45 kanadinės audinės (Lutreola vison), 50 bebraviečių įsikūrė apie 275 bebrų (Castor fiber). Stačiose upių pakrantėse jie rausia urvus, o aukštesnėse vietose, ypač užpelkėjusiuose miškuose, stato trobeles. Vėl pamažu atsikuria ondatros (Ondatra zibethica) populiacija. Iš smulkiųjų žinduolių būdingi paprastasis kirstukas (Sorex araneus), geltonkaklė (Apodemus flavicola) ir miškinė (Apodemus sylvaticus) pelės, rudasis pelėnas (Clethrionomys glareolus). Kadangi parko teritorijoje vyrauja dideli miškų masyvai, pilkųjų kiškių (Lepus europaeus) nedaug - tik apie 224, užtat kitur daug retesnių baltųjų kiškių (Lepus timidus), prieraišesnių aukštapelkėms, yra apie 92.
Dideliuose miškų masyvuose pakankamai slaptaviečių ir grobio suranda ir plėšrūnai - parko miškuose gyvena apie 5-7 vilkus (Canis lupus), 106 rudosios lapės (Vulpes vulpes), 62 usūriniai šunys (Nyctereutes procyonoides), 70 miškinių kiaunių (Martes martes) ir 17 barsukų (Meles meles), taip pat šermuonėliai, žebenkštys, šeškai. Daugelis čia paminėtų yra Lietuvos brangiakailiai žvėreliai. Tai yra: bebrai, rudosios lapės, ūdros, audinės, kiaunės, ondatros, voverės, barsukai, šermuonėliai, žebenkštys, šeškai, mutrijos… ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-19
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7
Dydis16.34 KB
AutoriusRaimonda
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/Dėstytojasdoc. dr. R. Makarskaitė - Petkevičienė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos brangiakailiai zverys [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 1 Klasė/kursas
  • doc. dr. R. Makarskaitė - Petkevičienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą