Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kerpės (3)

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Bendros žinios apie kerpes ir jų sandarą. Kerpių gyvybinės veiklos produktai. Kerpių praktinė reikšmė. Išvados.

Ištrauka

Mokslas apie kerpes vadinamas lichenologija. Anot jo, kerpės - tai simbiotiniai organizmai, kurių dvilypė sandara ištirta tik 19 šimtmečio antroje pusėje. Tada ir paaiškėjo, kad kerpės – tai bespalvių grybo hifų ir tarp jų įsiterpusių fotosintetinančių – žaliadumblių ar melsvadumblių – ląstelių junginys, sudarantis bestiebį, belapį ir bešaknį gniužulą, aptinkamą labai dažnai ir labai neįtikėtinose vietose ant įvairiausių substratų. Gniužulo formos taip pat neįtikėtinai įvairuoja, tačiau pagal išvaizdą yra išskirstytos trys labai tarpusavyje besiskiriančios grupės – Žiauberiškosios, krūmiškosios ir lapiškosios kerpės.

Tikslas:
- Ištirti Dauniškio pušynėlio užterštumą pagal kerpes.

Uždaviniai:
- Atpažinti surastas kerpes.
- Nustatyti kerpių paplitimą

Priemonės:
- Užrašų sąsiuvinis, peilis, vadovas atpažinti kerpes

Kerpės yra gana didelė žemesniųjų augalų grupė, kurioje priskaičiuojama daugiau kaip 400 genčių, apie 2600 rūšių. Jų aptinkama beveik visame žemės rutulyje, bet daugiau vidutinio ir šalto klimato srityse.
Kerpės yra sudėtingos kilmės organizmai, sudaryti iš simbiozėje gyvenančių grybų ir dumblių. Iš grybų į jų sudėtį įeina pirenomicetiniai ir diskomicetiniai aukšliagrybiai, o kai kurių, daugiausia augančių tropikuose, ir buožiagrybiai, arba papėdgrybiai. Iš dumblių kerpėse aptinkama įvairių žaliabublių, daugiausia žaliesiečių, rečiau chetoforiečių, maurarykštiečių, gelsvadumblių ir melsvadumblių. Kartu sugyvendami du skirtingi komponentai sudaro visai atskirą organizmą, pasižymintį naujomis morfologinėmis ir biologinėmis savybėmis.
Iki 19 a. vidurio buvo manoma, kad kerpės yra savarankiški organizmai, o i jų sudėtį įeinantys dumbliai laikomi specialiomis kerpių dauginimosi ląstelėmis, kurios pavadintos gonidijomis, 1867 m. rusų botanikas A. Famincinas ir D. Baraneckis, mtyrinėdami kai kurias kerpes, pastebėjo, kad gonidijos gali gyventi ir savarankiškai. Jie pamerkė kerpes į vandenį ir po kurio laiko, suirus grybinio komponento hifams, gonidijos išliko gyvos ir net pradėjo daugintis zoosporomis, kaip ir laisvai gamtoje augantys dumbliai. Dualistinę kerpių kilmę 1867 – 1873 m. galutinai išaiškino vokiečių botanikas S. Švendeneris.
Dabar laikoma, kad kerpės yra sukerpėję grybai, gyvenantys simbiozėje su dumbliais. Nuo visų kitų grybų sukerpėję grybai skiriasi tuo, kad gamtinėmis sąlygomis kiekviena rūšis sudaro tam tikro tipo gniužulą, kuris morfologinėmis, biocheminėmis ir fiziologinėmis savybėmis skiriasi nuo pavienių grybų ir dumblių. Kiekviena sukerpėjusio grybo rūšis skiriasi nuo kitų rūšių ir daugiau arba mažiau pastovi. Remdamiesi formų pastovumu, sistematikai sukerpėjusius grybus išskyrė į savarankišką augalų skyrių, vadinamą kerpėmis, ir sudarė joms atskirą sistemą. Tačiau dabar kai kurių autorių nuomone, kerpėms nereikalinga atskira sistema. Jie siūlo sudaryti bendrą sistemą su grybais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-24
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis10.31 KB
AutoriusRadi
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas12
Švietimo institucijaKupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kerpes (3) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija / 12 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą