Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Lietuvos augalai raudonojoje knygoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos augalai raudonojoje knygoje

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įžanga. Lietuvos Raudonoji knyga. Išvados.

Ištrauka

Kiekvieno krašto gamtos, augalų bei jų bendrijų įvairovė priklauso nuo daugelio veiksnių : geografinės padėties, klimato, istorinės raidos, reljefo, žmoniu veiklos (kuri turi bene didžiausią įtaką). Bet kurioje teritorijoje, nesvarbu ar ji visai maža, ar labai didelė aptinkamų augalų rūšys gali būti itin retos ir jų nevalia niokoti. Kiekvienos rūšies augalai prisitaikę prie tam tikrų sąlygų, todėl įsikuria ir klesti ne bet kur, o tik ten, kur jos palankiausios. Prie vienodų ar labai panašių sąlygų prisitaikę augalai sudaro tam tikras grupuotes kurios vadinamos bendrijomis. O augalų bendrijų visuma tam tikroje teritorijoje vadinama augalija. Flora kaip ir augalija nuolat kinta. Vieni vietiniai savaiminiai augalai išnyksta savaime ar dėl žmonių kaltės, skverbiasi ir plinta svetimžemiai augalai. Nors mūsų šalies flora tiriama daugiau kaip 200 metų, beveik kasmet aptinkama po 1 ar kelias savaiminių augalų rūšis.
Dauguma žmonių puikiai supranta gyvūnų apsaugos ir globos svarbą , tačiau mažai kas susimąsto kad ne mažiau svarbu rūpintis augalų, ypač retųjų ir nykstančiųjų apsauga. Dar daug reikia pasidarbuoti ekologinio švietimo srityje. Vien geros valios ir noro apsaugoti nykstančiuosius augalus kaip ir gyvūnus nepakanka. Žmogaus veiklos nepakeistoje aplinkoje visi procesai vyksta savaime, pagal tam tikrus dėsnius, todel čia rūšių apsaugai imtis ypatingų priemonių nereikia. Deje tokių vietų yra likę labai mažai. Ekosistemose, kuriose sutrikdyta savaiminė pusiausvyra išsaugoti retuosius augalus ir kitus organizmus galima tik tvarkant jų buveines taip, kad būtų sudarytos palankios salygos jiems gyvuoti.

Lietuvos raudonoji knyga - juridinis Valstybės dokumentas, kurio pagrindu Lietuvos Respublikoje organizuojama retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga. Šią knygą sudaro žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus. Į Raudonąją knygą įrašomos rūšys, kurioms gresia išnykimas sumažėjus jų skaitlingumui, pakitius arealui, pablogėjus ekologinėms sąlygoms. Įrašyti, išbraukti arba daryti kokius pakeitimus gali siūlyti mokslinės ir kitos valstybinės bei visuomeninės įstaigos ir organizacijos, atskiri mokslininkai. Pasiūlymus svarsto ir sprendimus priima prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento sudaryta Lietuvos raudonosios knygos komisija.

Pasaulinė gamtos apsaugos sąjunga 1948 m. įsteigė Retųjų ir nykstančių rūšių komisiją. Komisijos nariai – žymiausi to meto mokslininkai, ekologai ir gamtosaugininkai – atliko milžinišką darbą: per penkerius metus surinko informaciją apie retas, rečiausias ir ties išnykimo riba esančias rūšis ir pradėjo rengti Raudonąją faktų knygą.
1959 m. Lietuvoje priimamas Gam¬tos apsaugos įstatymas, skirtas retųjų objektų apsaugai.
1962 m. patvirtinamas saugotinų augalų sąrašas, į kurį patenka 176 retos ir nykstančios aukštesniųjų augalų rūšys ( Retieji augalai).
Iki 1966 m. į ją buvo įrašyta 211 žinduolių rūšių ir porūšių, taip pat 312 paukščių rūšių ir porūšių.
1976 m. patvirtinami Lietuvos raudonosios knygos sąrašai ir 1981 m. išleidžiama pirmoji Raudonoji knyga. Į ją įrašoma 30 aukštesniųjų augalų rūšių. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-22
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis193.47 KB
Autoriusjolke
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos augalai raudonojoje knygoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą