Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Dumblių reikšmė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Dumblių reikšmė

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Dumblių kilmė. Klasifikacija ir paplitimas. Sandara. Maitinimasis. Dumblių skyriai ir kiekvieno skyriaus trumpa apžvalga. Žaliadumbliai (Chlorophyta). Rudadumbliai(Phaeophyta). Auksadumbliai(Crysophyta). Šarvadumbliai(Pyrrophyta). Euglendumbliai(Euglenophyta). Raudondumbliai(Rhodophyta). Melsvadumbliai (Cyanophyta). Titnagdumbliai (Bacillariophyta). Ekologiniai faktoriai nulemiantys dumblių paplitimą. Ekologinės dumblių grupės. Dumblių vaidmuo gamtoje ir praktinė reikšmė. Priedai.

Ištrauka

1. Įvadas. Tyrimo objektas dumbliai : Žaliadumbliai (Chlorophyta); Rudadumbliai (Phaeophyta); Auksadumbliai (Crysophyta); Šarvadumbliai(Pyrrophyta); Euglendumbliai (Euglenophyta); Raudondumbliai (Rhodophyta); Melsvadumbliai (Cyanophyta).
Apžvalgai naudota literatūra – S.Mader "Biologija" trumpai apibūdina pagrindines dumblių rūšis ir jų reikšmę,P. ir V.Sasnauskas apžvelgia kilmę, sandarą, dauginimąsi, nurodo mokslo šaką – algologiją, tyrinėjančią būtent dumblius,enciklopedijoje aprašyta dumblių klasifikacija, augavietės ir iškastinės liekanos, žinyne "Botanika" dumblių rūšių apžvalga su būdingu kiekvienai rūšiai dauginimusi ir vaizdingomis sandaros schemomis. G.Jankavičiūtės medžiagoje ypač daug medžiagos apie dumblius, algologiją, ji ypač sistemingai išnagrinėjus fitoplanktoną.
Darbo tikslas – apžvelgti dumblių kilmę, ir dumblių reikšmę visai ekosistemai ir žmogui. Pasitelkus mokslinę literatūrą, išsiaiškinsime, kas tai yra dumbliai, kur jie auga, kaip maitinasi, kokios pagrindinės dumblių rūšys ir jų reikšmė.
2. Kilmė.Pagal paleontologinis duomenis, dumbliai (Algae) – seniausios kilmės, gana paprastos sandaros augalų grupė. Manoma, kad atskiros dumblių grupės atsirado maždaug prieš 1.5 milijardo metų ar dar anksčiau iš įvairių vienaląsčių organizmų. Spėjama, kad tai buvo pirmieji fotosintetintojai mūsų planetoje.Jų gyvybinė veikla padėjo Žemės atmosferoje susidaryti pastoviam deguonies kiekiui. Iš senovinių dumblių kildinami pirmieji sausumos augalai rinijūnai (Rhyniophyta).Dabar pasaulyje žinoma apie 30 tūkstančių dumblių rūšių, o Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 2 tūkstančius rūšių.
3. Klasifikacija ir paplitimas. Dumbliai buvo atrasti XVIa. paskutiniame dešimtmetyje, patobulinus šviesinį mikroskopą, kaip vienaląsčiai organizmai, kurie netiko nei augalų nei gyvūnų karalystėms, kaip kad buvo iki Aristotelio laikų, todėl XIX a.devintajame dešimtmetyje vokiečių mokslininkas Ernstas Hekelis pasiūlė trečią karalystę, kurią pavadino protistais-atskyrė vienaląsčius organizmus nuo daugialąsčių. Protistų karalystei priklauso grupė įvairių organizmų, tarp jų ir dumbliai. Dumbliai priklauso žemesniesiems gniužuliniams augalams. Jų gniužulai, kitaip nei aukštesniųjų augalų, neturi stiebų, lapų ir šaknų. Prie grunto ir kitų substratų tvirtinasi gniužulų išaugomis, kurios vadinamos rizoidais, o juda jie žiuželių pagalba.
Dėl savo paprastos sandaros dumbliai gali augti visur:jūrose ir vandenynuose, upėse, ežeruose, tvenkiniuose, dirvožemyje ir ant medžių kamienų. Dumblių yra net ir ant sniego ir ledo, karštuose geizerių bei kitų šaltinių vandenyse.
Kai kurie dumbliai yra prisitaikę gyventi nedidelių stovinčio vandens telkinių paviršiuose (auksadumbliai), kiti prisitaikę gyventi vandens telkinių dugne. Jie rizoidais prisitvirtinę prie grunto ar kitų substratų ir vadinami bentosiniais, tai dažniausiai žaliadumbliai, titnagdumbliai ar gelsvadumbliai. Sausumoje epifitiniai ir epitiliniai dumbliai paplitę ten, kur yra pakankamai drėgmės: ant medžių kamienų, akmenų, namų stogų ar šaligatvių. Dirvožemiuose dumbliai paprastai tarpsta paviršiniuose dirvos sluoksniuose, kur dažnai sudaro gleivėtas žalsvas plėveles, tačiau gali būti net poros metrų gylyje.
4. Sandara. Jie visi yra eukariotai ir dažniausiai yra vienaląsčiai, tačiau gali būti ir daugialąsčiai siūlai, kolonijos ar plokštelės. Dumbliai kaip ir augalai turi chloroplastų, o ląstelės paprastai yra su sienelėmis, tačiau augalai turi tam tikrą prisitaikymo būdą, kuris apsaugo gametas ir zigotą nuo išdžiūvimo, o dumbliai šių prisitaikymų neturi. Šiuolaikinė biocheminė analizė patvirtina įprastinį dumblių klasifikavimą pagal spalvas.Visuose juose randama bent viena chlorofilo rūšis, tačiau yra ir pigmentų(karotinai, ksantofilai, fikocianai ar fikoeritrinai), kurie suteikia oranžinę, raudoną arba rūdžių spalvą, be to, juos atpažinti padeda ląstelės sienelės tipas ir mitybinių atsargų saugojimo būdas.
5. Maitinimasis. Dumbliai maitinasi fotosintezės būdu, maisto atsargas kaupdami už chloroplasto ribų, o Žaliadumbliai maisto atsargas kaupia chloroplastuose, krakmolo grūdelių pavidalu. Rudadumblių ir auksadumblių maisto atsargos yra angliavandenis laminarinas.Laminarijoms būdingi diferencijuoti audiniai. Organines medžiagas juose perneša audinys, primenantis sausumos augalų karnieną. Kai kurie dumbliai minta miksotrofiškai – greta fotosintezės, sugeba įsisavinti ir organines medžiagas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-23
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis1.39 MB
AutoriusAsta
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Dumbliu reiksme [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą