Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Augalų augimą slopinantys hormonai
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Augalų augimą slopinantys hormonai

  
 
 
12345678
Aprašymas

Augalų reagavimas į įvairius dirgiklius. Augalų reagavimą derina hormonai. Augimo reguliatoriai. Kaip veikia auksinas. Giberelinai. Giberelinai ir stiebų ilgėjimas. Citokinai. Citokininiai ir ląstelių dalijimasis.

Ištrauka

Organizmai reaguoja į aplinkos dirgiklius.Pvz.,prisilietę prie karštos viryklės,atitraukiame ranką.Organizmų reakcija į aplinkos dirgklius-tai jų prisitaikymas,pailginantis gyvenimo trukmę ir tuo pačiu padidinantis rūšies išlikimo galimybes.Gyvūnai į išorinius dirgiklius dažniausia reaguoja tam tikrajs judesiais.Pvz.,prisilietęs prie spenelio,naujagimis instinktyviai pradeda žįsti.Kartais augalai taip pat greitai reaguoja.Pvz.,patekėjus saulei,atsidaro žiotelės.Gyvūnai,reaguodami į dirgiklius,gali pakeisti savo buvimo vietą,o augalai,kurie iš vietos pajudėti negali,keičia savo augimo būdą.Štai kodėl tirdami medžio rieves galime nuststyti,kokiomis sąlygomis augo medis ir netgi kokia buvo Žemės klimato istorija.

Kad augalai reaguotų į dirgiklius,jų ląstelių ir organų veikla turi būti suderinta.Beveik visi signalai perduodami augaluose dalyvaujant harmonams(gr.hormon-skatinantis).Tai cheminės medžiagos,kurių susidaro labai mažas kiekis ir kurios veikia kitoje organizmo dalyje,nei buvo pagamintos.Įvairias reakcijas tikriausiai sukelia keli hormonai ir,kad jos vyktų,dažniausiai reikalingas tam tikras dviejų ar daugiau hormonų santykis.Hormonai sintetinami ir kaupiami vienoje augalo dalyje,tačiau,atsiradus atitinkamam dirgikliui,jie karnienos indais arba iš ląstelės į ląstelę pernešami į reikalingą augalo vietą.
Kiekvienas gamtoje egzistuojantis hormonas turi būdingą cheminę sandarą.Kitos cheminės medžiagos,kurios tik nežymiai skiriasi nuo natūralių hormonų,taip pat veikia augalų augimą.Šios medžaigos drauge su natūraliais
augalų hormonais kartais jungiamos į grupes ir vadinamos augimo reguliatorias.

Dabar jau žinoma daugelio augalų hormonų cheminė sudėtis ir juos bei kitas į hormonus panašias medžiagas galima susintetinti laboratorijoje.Visi šie junginiai junginiai vadinami augimo reguliatoriais.Daugelis mokslininkų tikisi,kad augalų augimo reguliatoriais pavyks padidinti derlių,kaip anksčiau tai buvo padaryta naudojant trąšas,pesticidus ir drėkinant laukus.
Auksinas-(gr. Auxo-didinu,auginu)Vienas iš fitohormonų-3-indolilacto rūgštis(heteroauksinas)Augaluose sintetinamas iš aminorūgšties tripofano.Jo virsmas auksinu skirytinguose augalų tipuose ir net šeimose būna nevienodas.1880m. C.R.Darvinas(D.Britanija) pastebėjo,kad augimą gali skatinti kokia nors labai aktyvi medžiaga ar medžiagos.1919m. A.Paalis manė,kad diegamakštės viršūnėlėje yra medžiagų,skatinančių augimą.1928m. F.W.Wentas(Olandija) įrodė,kad tokio fitohormono augaluose išties yra.Jį pavadino augimo medžiaga,nes manė,kad ji kontroliuoja ląstelių tįstamojo augimo fazę.1934m. F.Köglis (Olandija) išskyrė augimo medžiagą,nustatė jos cheminę sudėtį ir pavadino ją.Daugiausia auksino yra jaunuose audiniuose.Būna laisvas ir baltymų ar kitų junginių sudėtyse,sukelia ląstelių dalijimąsį,tįstamąjį augimą,ląstelių diferenciaciją,pumpurų ir šalutinių šaknų augimą.Lietuvoje tiriama,kad auksinas sąveikaudamas su branduolio biologine informacija skatina augimo ir morfogenezės procesus.A.Merkys ir kiti tiria,kaip auksinas kartu su plazmolemos baltymais veikia baltymų sintezę.
Gamtiniai A. yra indolo dariniai, sintetinami iš triptofano (nustatytas kukurūzų nuo triptofano nepriklausomas kelias). Svarbiausias A. yra 3-indoloacto rūgštis (IAR, heteroauksinas). Ji laikoma standartu, vertinant kitų augimo stimuliatorių aktyvumą. IAR sintetinamas visuose aukštesniuose augaluose (pvz., ananaso medyje yra 6 mg/kg), rastas daugelyje žemesniųjų augalų bei nustatomas kaip bakterijų metabolitas. Kiti gamtiniai A.: 2-(-indolil)etanol (triptofolis), 2-(3-indolil)-acetaldehidas, 2-(3-indolil)acetonitrilas, 2-(3-indolil)acetil-(-D-glukozė, 2-(3-indolil)acetil-mezoinozitol arabinozidas ir kt. Sacharidų ar aminorūgščių turintys auksinai vadinami auksinų konjugatais, geičiausiai yra saugojimo ar pernašos formos. A. veikia šaknies ir ūglio formavimąsi aktyvindami jų augimą į ilgį ir brazdo ląstelių dalijimąsi. Veikiant auksinams, ląstelės sienelės rūgštėja (tikriausiai aktyvinant plazminės membranos H+-ATPazę), tai sukelia sienelės atsipalaidavimą ir augimą į ilgį. A. taip pat sukelia membranos hiperpoliarizaciją. A. signalo perdavimo kelias nėra gerai ištirtas, manoma, kad jame dalyvauja G-baltymai. A. veikimui svarbus jų susijungimas su auksinus sujungiančiais baltymais (ABP, kurių Mm 20000(22000). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-22
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis19.1 KB
Autoriusegle
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas11
Švietimo institucijaKretingos Marijono Daujoto vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Augalu augima slopinantys hormonai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Kretingos Marijono Daujoto vidurinė mokykla / 11 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą