Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Lietuvoje augantys grybai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvoje augantys grybai

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Lietuvoje augančių grybų analizė. Įvadas. Mikologija. Grybų daroma žala. Grybų nauda žmogui. Dėstomoji dalis. Grybų sandara ir gyvenimo ypatybės. Vaisiakūnis, jo sandara ir sudėtinės dalys. Kepurėlė. Trama. Himenoforas. Kotas. Grybų dauginimasis. Grybų mityba. Grybų augimas. Valgomieji grybai. Grybų mitybinė vertė. Nuodingieji grybai. Išvados.

Ištrauka

Grybų pasaulis yra pakankamai sudėtingas, kaip ir jų gyvenimo būdas. Jie ilgus dešimtmečius nedavė ramybės botanikams, vėliau mikologams, kurie klaidžiojo po miškus, dirvonus, pievas ir laukus, stepes ir dykumas, plušo laboratorijose, gamyklose, kol sužinojo, kaip grybai dauginasi, auga, kokia jų nauda arba daroma žala.
Mikologija - mokslas, tiriantis grybus (įskaitant pelėsius ir mieles), jų genetines bei biochemines savybes, jų panaudojimą medicinai bei maistui, taip pat nuodingąsias jų savybes. Mikologija artimai susijusi su fitopatologija - augalų ligų tyrimais (daugelis augalų ligų yra sukeliamos grybų). Istoriškai mikologija buvo botanikos mokslo šaka, nes grybai buvo priskiriami augalams. 1969 m. Kornelio universiteto profesorius R. H. Whittaker pirmasis išskyrė grybus į atskirą gyvosios gamtos karalystę (Fungi arba Mycota), kadangi pagal savo sandarą, mitybą, filogenezę ir kitus bruožus grybai skiriasi nuo augalų ir gyvūnų. Dabar sutariama, kad grybai - tai ne augalai, o ypatingos sandaros ir gyvensenos organizmai. Dėl to mikologiją galime laikyti atskira mokslo šaka. Pirmieji "mikologai" buvo Elias Magnus Fries, Christian Hendrik Persoon ir Anton de Bary.
Grybai – tai tarpiniai organizmai tarp augalų ir gyvūnų, tai labai didelė ir įvairi organizmų grupė, neturinti chlorofilo (žaliosios medžiagos, sugeriančios Saulės energiją, kuri panaudojama organiniams junginiams susidaryti). Dėl to grybai, skirtingai nuo visų žaliųjų augalų, nesugeba gauti maisto fotosintezės būdu. Jie yra arba kitų gyvų organizmų parazitai, arba saprofitai, gaunantys energiją iš negyvos organinės medžiagos. Vis dėlto chlorofilo neturėjimas nesutrukdė jiems suklestėti- per evoliuciją išsivystė daugybė grybų rūšių, jų priskaičiuojama daugiau kaip 100 tūkstančių, kurios skiriasi savo forma, spalva ir gyvavimo būdu. Skiriasi taip pat ir dydžiu: nuo smulkiausių organizmų, įžiūrimų tik pro mikroskopą ir iki 1 m skersmens, ir sveriančių 10-15 kg.
Grybų daroma žala. Taigi, grybai- tai ne tik tie, kuriuos mes gerai pažystame ir renkame miškuose, bet yra ir įvairiausių parazitinių grybų. Pavyzdžiui, kepininiai grybai, ardo medieną. Taip pat žemės ūkiui daug žalos padaro grybų sukeltos rūdys, kūlės, rauplės, miltligės, sunaikindamos milijonus tonų grūdų, vaisių, uogų ir daržovių. Grybai gali ir žmogų suluošinti, sukeldami odos (dermatomikozę), plaučių (pseudotuberkuliozę), ausų (otomikozę), nagų, plaukų (trichofitiją) ligas. Tokių grybų yra žinoma apie 500 rūšių. Yra grybų, kurie griauna namus, ardo tiltus, užtvankas, pūdo šiltnamius ir rūsius, gadina netinkamai laikomus maisto produktus, be gailesčio naikina vertingus meno kūrinius, unikalias muziejaus vertybes, knygas, sudėtingiausią aparatūrą. Pavyzdžiui pelėsiniai grybai gali išaugti koncentruotoje acto ir sieros rūgštyje. Pelėsiai daugiausia kenkia savo metabolizmo produktais, dažniausiai įvairiomis organinėmis rūgštimis. Kai kurie Neurospora ir Aspergillus genčių grybai yra atsparūs daugumai antiseptinių medžiagų.
Daugelis grybų prisitaiko prie įvairių sąlygų. Kai kurių grybų sporoms nebaisūs 1500 C šalčiai, o kai kurių mielių štamai nežūva net esant 8000 atmosferų slėgiui. Įvairios spinduliavimo dozės, dešimtis ar šimtus kartų viršijančios kai kurių šiltakraujų gyvūnų mirtinas dozes, pasirodo neefektyvios, kovojant su itin kenksmingais grybais. Yra grybų, kurių sporos nepraranda gyvybingumo net keletą dešimtmečių. ( J.Mazelaitis, V.Urbonas. Lietuvos grybai. Vilnius, 1980. P.3 ). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-17
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai5 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis168.82 KB
AutoriusRita
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvoje augantys grybai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Vytauto Didžiojo Universitetas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą