Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Grybai (3)

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Sistematikos pagrindai. Hierarchija. Karalystės. Grybų ir augalų ląstelė. Gleivūnai (myxomycota) [Karalystė protista]. Oomikotai (oomycota) [Karalystė stramenopila]. Grybų karalystė.

Ištrauka

Botanikos ir mikologijos mokslo šakos tiria augalus ir grybus. Augalai ir grybai yra gyvosios gamtos organizmų grupės. Šie organizmai kaupia cheminių junginių ir saulės spindulių energiją. Augalai – autotrofai, kaupia energiją, gamindami organinius junginius iš neorganinių medžiagų fotosintezės būdu. Grybai – heterotrofai, kurie gauna energiją iš gatavų organinių medžiagų, jau pagamintų autotrofų. Energija gaunama ir organinių junginių irimo procese, dažniausiai dvejopai – rūgimu ir kvėpavimu.
Sandaros požiūriu gyvojo pasaulio įvairovę galima suskirstyti į keletą lygmenų: molekulių-genų; ontogenezės; populiacijų-rūšių ir biogeocenozių. Kiekvienas sandaros lygmuo apibūdinamas specifiškais sandaros elementais ir reiškiniais. Tyrimų patogumui lygmenys skirstomi dar smulkiau: molekulių, ląstelių, audinių, organų, ontogenezės, populiacijų, rūšių, biogecenozių ir biosferos.
Kiekvieną lygmenį atitinka tam tikra biologijos šaka. Molekulių lygmenyje organizmus tiria taip vadinama molekulinė biologija, ląstelių – citologija, audinių ir organų lygmenyje – anatomija ir morfologija, taipogi fiziologija; ontogenezės lygmenyje – morfologija ir fiziologija, populiacijų – populiacijų genetika ir ekologija; rūšių lygmenyje – sistematika ir evoliucija; biogeocenozių – geobotanika, ekologija bei biogeocenologija, biosferos – biogeocenologija.

SISTEMATIKOS PAGRINDAI. HIERARCHIJA

Visa gyvoji gamta skirstoma į daugybę grupių, apimančių panašios sandaros ir panašaus gyvenimo būdo giminingus individus, galinčius tarpusavyje daugintis. Taip išskirtos organizmų grupės vadinamos rūšimis. Šios pagal panašumą grupuojamos toliau. Gaunamos stambesnės grupės, kurias sudaro giminingos, tam tikrais požymiais panašios rūšys. Šios stambesnės grupės pagal tam tikrus požymius vėl stambinamos. Stambiausių sistematinių grupių (karalysčių) yra mažiausia.
Visus išskirtuosius sistematinius vienetus, pradedant smulkiausiais ir baigiant stambiausiais, vadiname taksonais. Jie nelygiareikšmiai, skirtingo rango. Taigi organizmų grupavimas pagrįstas subordinacijos principu, kai žemesnio rango taksonai pagal tam tikrus požymius nuosekliai jungiami į aukštesnio rango taksonus. Gaunamos skirtingų rangų taksonų kategorijos.
Visa grupavimo sistema sudaryta hierarchijos principu, būtent karalystė, pokaralystė, skyrius, klasė, eilė, šeima, gentis ir rūšis sudaro šakoto medžio pavidalo sistemą. Kiekvienas organizmas – augalas ar grybas – priklauso visų kategorijų taksonams, bet tik kuriam nors vienam tos pačios kategorijos taksonui, pvz., karalystei, tam tikram skyriui, klasei, eilei, šeimai, genčiai, rūšiai. Svarbiausia yra rūšies kategorija. Grupuojant organizmus, pirmiausia išskiriamos rūšys. Tiksliai apibūdinti rūšį labai sunku.
Visi taksonai turi pavadinimus. Rūšies pavadinimas susideda iš genties pavadinimo ir rūšies epiteto. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-09
DalykasBotanikos konspektas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasKonspektai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis20.05 KB
Autoriusasta
Viso autoriaus darbų23 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaKazlų Rūdos savivaldybės Jankų pagrindinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word grybai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 9 puslapiai 
  • Kazlų Rūdos savivaldybės Jankų pagrindinė mokykla
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą