Augalai (2)

Kryžmažiedžiai augalai. Vaisius - ankštara. Rapsai. Kopūstai. Sėjamoji pipirnė. Baltoji garstyčia. Lapinė garstyčia. Griežčiai. Ropės. Vaisiai – trūkvaisis. Valgomasis ridikas. Ridikėlis. Vaisiai – ankštarėlė. Valgomasis krienas. Vaistinis rėžiukas. Dirvinė čiužutė. Apibendrinimas. Retosios augalų rūšys. Labai reti neofitai. Medingi augalai. Baltalksnis. Paprastasis lazdynas. Baltoji garstyčia. Barkūnas. Mėlynžiedė liucerna. Blindė. Dobilai. Krūminė amorfa. Juodalksnis. Rytinis ožiarūtis. Paprastasis garždenis. Esparcetas. Apskritagalvis bandrenis. Gaurometis (ožkarožė). Garstukas. Svėrė. Rapsas. Šermukšnis.

Kryžmažiedžių, arba bastutinių šeima yra didelė, apie 3000 rūšių (350 genčių). Paplitę visame pasaulyje, ypač šiaurės pusrutulyje. Daugiausia jų Viduržemio pajūrio kraštuose, Pietų Europoje ir Mažojoje Azijoje. Lietuvoje (kartu su kultūriniais) - 90 rūšių (40 genčių). Bastutinių šeimos augalai yra vienmetės, dvimetėss ir daugiametės žolės, plikos arba apaugusios plikais ar šakotais plaukeliais. Šaknys dažniausiai sustorėjusios (šakniavaisiai). Lapai pražanginiai, paprasti, ištisiniai, lyriškai skiautėti arba plunksniškai suskaldyti, be prielapių. Vegetatyviniuose organuose yra specialių ląstelių - idioblastų, kuriuose randama mirozino. Žiedai aktinomorfiniai, kartais neryškiai zigomorfiniai, dvilyčiai, entomofiliniai, dažnai su nektarinėmis, kekėse, kurių pirmiausia pražysta žemutiniai žiedai. Apyžiedis sudėtinis. Taurelė iš 2 dvinarių ratų. Vainiklapiai 4, balti, geltoni arba violetiniai, kartais raudoni, palaidi, išsidėstę tarp taurėlapių viename rate ir sudaro tarsi kryžių. Kuokeliai dažniausiai 6, ir sudaro 2 ratus. Vaislapynas parakarpinis, iš dviejų kraštais suaugusių vaislapėlių. Mezginė viršutinė. Iš vaislapėlių kraštų išauga pertvara, dalijanti mezginę į 2 lizdus, kiekviename jų po kelis sėklapradžius. Vaisius - ankštara, ankštarėlė arba trūkvaisis, retai riešutėlis. Sėklos be endospermo. Gemalas sulinkęs.

Augalų aprašymo planas:

1. Augalo kilmė ir paplitimas;
2. Augalo morfologija;
3. Augalo fiziologija;
4. Praktinė reikšmė.

Aprašomi augalai suskirstyti pagal vaisiaus sandarą:

1. Ankštara (ilgis viršija plotį daugiau kaip 3 kartus, atsidaro išilgai dviem sąvaromis);
2. Ankštarėlė (ilgis viršija plotį ne daugiau kaip 3 kartus);
3. Trūkvaisis (ankštara sutrūkinėjanti skersai į vienasėklius riešutėlius).

Vaisius - ankštara
Rapsai

Rapsai žinomi ir auginami jau nuo 4000 m.pr.m.e. Jų tėvynė-Olandija ir Anglija.
Rapsų lapai stiebo apačioje yra su koreliais, o viršuje - apglėbiantys stiebą - melsvo atspalvio. Žiedynas - kekė. Žiedai nedideli, gelsvi, turi nektaro. Vaisius - ankštara, joje - 40-50 sėklų. Sėklos apskritos, tamsiai rudos, labai smulkios. 1000 sėklų sveria apie 3-7 g.
Rapsai - vienmečiai augalai. Jų šaknys - liemeninės, ilgos, smarkiai išsišakojusios plonomis šaknelėmis. Tačiau paima tik lengvai vandenyje tirpstančias medžiagas. Stiebas stačias, gerai išsivystęs, iki 1 m. aukščio ir daugiau, šakotas, su melsvu ar violetiniu atspalviu, padengtas vaško sluoksniu. Žieminiai rapsai rudenį išaugina 5-9 lapų skrotelę, o stiebas pradeda vystytis kitų metų pradžioje.
Rapsai yra žieminiai ir vasariniai. Tai ilgadieniai augalai. Klimatui ir dirvožemiui gana reiklūs. Gerai auga esant drėgnam ir švelniam klimatui. Žieminiai - jautrūs žiemojimo sąlygoms. Rapsai labai anksti sužaliuoja, nupjauti gerai atželia. Žieminių rapsų sėklose - 45-50 % aliejaus, vasariniuose - 32-35 %. Rapsų aliejus tinka maistui tik pašalinus medžiagas, sutiekiančias nemalonų kvapą ir skonį. Nevalytas rapsų aliejus gali būti naudojamas kaip techninis.
Rapsų išspaudos - puikus koncentruotas pašaras gyvuliams ir paukščiams. 1 kg rapsų išspaudų prilyginamas 1 pašariniui vienetui. Išspaudos turi iki 37 % baltymų ir 10 % riebalų. Jis išbalansuotas pagal nepakeičiamas amino rūgštis.
Nukulti rapsų stiebai ir ankštarėlės gali būti naudojamos furfurolui ir celiuliozei gaminti. Rapsai taip pat tinka žaliam pašarui ir silosui. Jei medingi - iš 1 ha pasėlio bitės surenka apie 100 kg medaus. ...