Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Augalai - ir maistas, ir vaistas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Augalai - ir maistas, ir vaistas

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Darbo tikslas: Ištirti kokius vaistinius augalus augina mano šeima, aprašyti jų panaudojimą, pačiai išauginti keletą naujų maistinių – vaistinių augalų. Tyrimas "Šeimos ligos ir negalavimai, bei juos gydantys maistiniai - vaistiniai augalai". Mano išauginti maistiniai – vaistiniai augalai. Šeimai pasiūlyti nauji maistinių – vaistinių augalų receptai. Šeimos nuolat auginamų maistinių – vaistinių augalų receptai. Išvados. Priedai.

Ištrauka

Kiekvienas žmogus gyvenime ne kartą naudojo vaistinius maistinius augalus. Aš nesu išimtis. Mūsų šeima nuo seno vartojo kai kuriuos maistinius augalus vaistams. Norėdama daugiau sužinoti apie juos ir jų savybes pasirinkau būtent šį projektą.

2. TIKSLAS
Ištirti kokius vaistinius augalus augina mano šeima, aprašyti jų panaudojima, pačiai išauginti keletą naujų maistinių – vaistinių augalų.

3. UŽDAVINIAI
1. Literatūros analizė
2. Šeimos ligų ir negalavimų, kurios gydome maistiniais – vaistiniais augalais sąrašo sudarymas.
3. Mano išauginti maistiniai – vaistiniai augalai.
4. Šeimoje naudojamų maistinių – vaistinių augalų receptų katalogo sudarymas.


Nuo neatmenamų laikų žmonės renka maistinius – vaistinius augalus. Be žaliosios vaistinės neišsivertė mūsų protėviai: laukuose, miškuose, pievose jie ieškolo priemonių savo negalavimams gydyti. Mokslui darant pažangą, nustatyta, kad, iš tinkamai parinktų įvairių augalų, organizmas gauna ne tik angliavandenių, riebalų, vitaminų, mineralinių medžiagų, bet ir daug baltymų, kuriuose yra žmogui būtinų aminorūgščių.
Ištyrus maistinių – vaistinių augalų cheminę sudėtį galima panaudoti sveikatai saugoti ir stiprinti.
Vaistiniai augalai – gyvi organizmai, kaupiantys ne vieną, o kelias gydomąsias medžiagas.Jie yra didelė gamtos dovana žmogui.Augalo susintetintas medžiagas men lengviau ir geriau pasisaviname, jos veikia ilgiau ir lėčiau.augalai turi labai reikalingų žmogaus organizmui vitaminų ir mikro-elementų.Vartojimui tinka tiek visas augalas, tiek šviežios ar džiovintos augalo dalys .Pastarosios geros tuo, kad nepriklauso nuo derliaus nuėmino laiko.
Gydymasšvelniomis vaistažolėmis šiuolaikine moksline kalba vadidamas fitoterapija (nuo žodžio phytos – augalas).
Medicinoje natūralūs augalai retai vartojami. Paprastai iš jų gaminami vaistiniai preperatai ir vaistai, nes vaistiniai – maistiniai augalai rečiau nei grynos medžiagos sukelia mepageidaujamą pašalinį poveikį. Namuose iš turimų vaistinių augalų galima pagaminti arbatas, sultis, ekstraktus ir kt.
4.2. Vaistažolių arbata.
Paprastai žmonės vaiostažolių arbatą vartoja profilaktiškai.Tačiau specifinėmis vaistažolių arbatomis gydomos ir įvairios ligos.Arbatas geriant vieną savaitę ar net kelismėnesius per tą laiką pagal skonį kaitaliojant į vairias arbatų rūšis.kaitaliodami vaistinius- maistinius augalus arba jų mišinius išvengsite nepageidaujamo poveikio, kuris gali atsirastiilgai vartojant vieną preparatą.
Sveikiems žmonėms, kuriuos vaistažolių arbata domina kaip sveikas gėrimas rekomenduotini subalansuoti vaistažolių mišiniai, kurie priskiriami ne vaistų , o maisto produktų kategorijai ir neturi jokio specialaus poveikio.Žinoma, galima gerti ir specifinio vaikimo vaistažolių arbatas
( gydomąsias su aiškiai apibrėžtomis naudojimo sritimis ), tik jas reikia praskiesti.Taigi vaistažolių arbatas galima vartotiir kaip sveiką gėrimą, ir kaip švelnų specifinio veikimo vaistą profilaktikai arba gydymui.Priklauso nuo panaudojimo srities.Arbatas galima vartoti trumpą laiką, gydytis jomis kelias savaites arba net ilgą laiką.Kartu su kitomis priemonėmis(pvz:vaistažolių voniomis) vaistažolių arbatos priklauso mažų naminių gydymo priemonių kategorijai.
Kaip jau minėjau vaistažiolių arbatos yra bene pati seniausia, jau tūkstančius metų naudojama gydymo vaistais forma.Tačiau ir šiandien vaistų gėrimas šilto ar šalto skysčio pavidaluturi daug privalumų:
1. Organizmas veikliąsias medžiagas iš skysčio, šiuo atveju iš arbatos, pasisavina palyginti lengvai ir beveik visas.
2. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių vartoja per mažai skysčių (per parą organizmui reikia ne mažiau kaip dviejų litrų), todėl patartina daugiau gerti tinkamų gėrimų (be alkoholio, nekaloringų – be cukraus). Nors saikingai gerti kavą jokiu būdu nėra kenksminga, tačiau organizmui plengvės ,jei vieną du kartus per savaitę apseisime be kofeino, jį pakeisdami vaistažolių mišinių arbatomis.jos praplauona orgalizmą ir sužadinąmedžiagų apykaitą.
3. Sergant daugeliu skrandžio bei žrnyno ligų, skrandžio bei žarnų paviršiaus suvilrymas arbata yra svarbus dalykas, o šiluma turi papildomą anti spazminį bei krujotaką skatinantį poveikį skrandžiui, žarnynui bei greta jų esantiems organams.
4. Peršalus patartina ne tik gerai išprakaituoti geriant karštą arbatą, bet ir gurkšnoti karštą arbatą gerklės ir kaklo imuninei apsaugai gerinti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-25
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis21.98 KB
Autoriuszigmas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas11
Švietimo institucijaPasvalio Petro Vileišio gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Augalai ir maistas ir vaistas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Pasvalio Petro Vileišio gimnazija / 11 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą