Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Lietuvos miškai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos miškai

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Gamtinės miško bendrijų formavimosi sąlygos Lietuvoje. Šiuolaikiniai Lietuvos miškų augalijos sudėties ypatumai. Dirvožemiai. Teritorijos rajonavimas miškų augimo sąlygų požiūriu. Lietuvos miškų plotas ir rūšinė sudėtis. Lietuvos miškų tipologinės klasifikacijos sistema. Miškų biogeocenotinė charakteristika pagal tipologinės klasifikacijos vienetus. Šilai. Pelkiašiliai. Girios. Pelkiagiriai. Paupių ir pajūrio miškai. Šalutinė miško produkcija ir jos priklausomybė nuo miškų tipų.

Ištrauka

Lietuva priklauso mišriųjų miškų zonai. Pagrindinės medžių rūšys, paplitusios visoje šios zonos teritorijoje ir atitinkamose augimvietėse formuojančios medynus arba esančios jų sudėtyje, yra šios: paprastoji eglė, paprastoji pušis, karpotasis ir plaukuotasis beržai, drebulė, juodalksnis, baltalksnis, paprastasis ąžuolas, paprastasis uosis, mažalapė liepa, guoba, vinkšna, paprastasis klevas. Lietuvos miškams būdinga palyginti nemaža plačialapių medžių rūšių priemaiša kitų medynų sudėtyje. Yra ir grynų plačialapių rūšių miškų, ypač ąžuolynų ir uosynų. Mažiau paplitę liepynai, klevynai, guobynai. Pastarieji daugiau būdingi salpiniams miškams. Upių salpose neretai miško bendrijas formuoja ir keletas gluosnių rūšių (baltasis, trapusis, gluosnis virbis), o blindė dažna ir kitų augimviečių medynuose.
Be minėtų, Lietuvos miškuose auga ir kitos medynus formuojančios medžių rūšys. Skroblas paplitęs pietvakarių Lietuvoje, kur tam tikrose augimvietėse sudaro medynus arba auga kaip priemaiša kitų rūšių medynuose. Šiaurės rytų Lietuvoje skroblas jau savaime neauga.
Panašiai kaip skroblas paplitęs ir skirpstas, tačiau jis, ypač jo kamštinė forma, miškuose pasitaiko žymiai rečiau ir dažnesnis šlaitų augimvietėse.
Pietų Lietuvoje yra gerai augančio ir derančio bekočio ąžuolo sala. Dar XIX a. Lietuvos vakarinės dalies miškuose pasitaikydavo kukmedis, kuris šiuo metu čia jau išnykęs.
Lietuvos miškuose auga daug traką sudarančių krūmų rūšių – virš 40rūšių krūmų ir žemais medeliais augančių augalų. Svarbiausios traką sudarančios krūmų rūšys yra šios: paprastasis kadagys, paprastais šermukšnis, šaltekšnis, paprastasis putinas, paprastasis lazdynas, dygioji šunobelė, paprastoji ieva, juodasis, raudonasis ir kalninis serbentai, raudonoji sedula, europinis ir karpotasis ožekšnis, paprastasis sausmedis, paprastasis žalčialunkis, įvairios karklų rūšys ir kt.
Apskritai Lietuvos floroje vyrauja europinės okeaninės augalų rūšys, kontinentinių rūšių gerokai mažiau, o miškų augalijoje tikrų stepinių rūšių iš viso nėra.
Dirvožemiai

Pagrindiniai dirvodaros veiksniai yra klimatas, augalija ir dirvodarinės uolienos.
Nemažas Lietuvoje iškrintančių kritulių kiekis sąlygoje dirvožemių išplovimą ir glėjėjimą. Tačiau krituliai nevienodai veikia dirvodaros procesą skirtingos sudėties uolienose. Jų poveikis priklauso ir nuo reljefo. Maža temperatūrų amplitudė ir negilus dirvožemių įšalimas neskatina mechaninio mineralų dūlėjimo, o pakankami šilumos ir drėgmės resursai palankūs cheminio dūlėjimo procesams. Lietuva yra mišriųjų miškų zonoje, kuriam būdingiausi velėniniai jauriniai dirvožemiai.
Pagal įvairių dirvožemio tipų, dirvodarinių uolienų ir dirvodaros sąlygų pasiskirstymą Lietuvos teritorija skirstoma į 3 zonas: vakarinę – pasižyminčią nujaurėjusiais ir glėjiškais dirvožemiais, vidurinę – su derlingiausiais priemolio dirvožemiais ir pietrytinę – su labai įvairiais dirvožemiais.

Teritorijos rajonavimas miškų augimo sąlygų požiūriu

Atskiros Lietuvos dalys skiriasi ne tik geomorfologiniu ir dirvodarinių uolienų sudėties požiūriu, bet ir klimato sąlygomis, nuo kurių priklauso atskirų medžių rūšių paplitimas. Todėl teritorijos rajonavimas miškų augimo sąlygų požiūriu reikalingas ne tik mokslinio miškų tyrimo reikalams, bet ir praktiniams miškų ūkio klausimams spręsti.
Lietuvos miškų gamtiniam rajonavimui kaip pažymiai panaudoti dirvožemio ir reljefo (geomorfologiniai, reljefo genetiniai, hipsometriniai, dirvodarinių uolienų mechaninės sudėties, dirvožemių genetiniai, hidrologiniai), augalijos (medžių rūšių arealai, medynų rūšinė sudėtis ir įvairių miško tipų bei asociacijų pasiskirstymas atskirose teritorijos dalyse) ir klimato (vidutinė metinė temperatūra, vidutinė šiltojo periodo temperatūra, kritulių kiekis per metus ir šiltuoju periodu, temperatūrų virš 10C suma, vegetacijos periodo ilgis, vidutinių mėnesinių temperatūrų amplitudė ir kt.) rodikliai.
Taigi Lietuvos teritorijoje išskiriami keturi gamtiniai miškų regionai. Tiksliau sakant, tai regionų dalys, nes jie neišsitenka respublikos teritorijoje.
I. Žemaičių aukštumos regiono reljefas kalvotas, šis regionas ryškiausiai skiriasi nuo kitų klimato sąlygomis. Dėl mažų šilumos resursų augalija turi boreališkumo bruožų, o kadangi klimatas švelnus, auga ir plačialapių medžių rūšys. Dirvožemiai čia daugiausia nujaurėję, nemaža ir glėjiškų. Skiriami 3 rajonai:
1) šiaurės Žemaitijos eglynų, eglių-pušų ir minkštųjų lapuočių miškų rajonas;
2) Žemaitijos aukštumų eglynų ir pušynų rajonas;
3) Rytų Žemaitijos plačialapių medžių-eglių miškų ir pušynų rajonas.
II. Šiaurės rytų Lietuvos regionas skiriamas į 2 paregionius: a) Vidurio žemumos ir b) Aukštaičių aukštumos. Pirmasis pasižymi derlingais velėniniais karbonatiniais priemolio dirvožemiais, antrasis dirvožemių atžvilgiu labai margas. Šilumos resursai, einant į šiaurės rytus, palaipsniui mažėja, o kontinentalumas didėja. Lygumų dalyje yra nemažai miškų su plačialapių medžių rūšimis (daugiausia – ąžuolu ir uosiu). Pagal miškų sudėtį skiriami 8 rajonai (po 4 abiejuose paregioniuose) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-19
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai1
Dydis20.34 KB
Autoriusaudra
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas10
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos miskai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • 10 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą