Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Lietuvos Raudonoji knyga: pievose ir smėlynuose augantys augalai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos Raudonoji knyga: pievose ir smėlynuose augantys augalai

  
 
 
1234567
Aprašymas

Augalai. Augalų skyriai ir jų ypatybės. Saugomos augalų rūšys. Smėlynuose augantys saugomi augalai. Lietuvoje esančios smėlynuose augančių retų augalų radimvietės. Pievose augantys saugomi augalai. Lietuvoje esančios pievose augančių retų augalų radimvietės.

Ištrauka

Augalai – organizmai sudarantys augalų karalystę. Visų augalų ląsteles dengia tvirta celiuliozinė sienelė, suteikianti ląstelei, bei visam augalui, fizinį tvirtumą ir neleidžianti ląstelei pernelyg plėstis dėl osmosinio slėgio. Dauguma augalų autotrofai; fotosintezei naudodami Saulės spindulių energiją, vandenį ir paprastas neorganines medžiagas sintetina organines medžiagas. Kaupiama atsarginė maisto medžiaga yra krakmolas. Dauguma augalų turi įvairių pigmentų. Vienas jų – chlorofilas, ne tik suteikia augalam žalią spalvą, bet sugerdamas mėlynuosius ir raudonuosius spindulius tiesiogiai dalyvauja fotosintezėje. Tačiau kai kurie augalai minta vabzdžiais ar smulkiais gyvūnais, o parazitiniai augalai gali iš vis neturėti chlorofilo. Šiuo metu pasaulyje yra > 500 000 rūšių.
Augalų sistematikos pradmenų yra jau Aristotelio, Teofrasto, Plinijaus Vyresniojo ir Dioskūro darbuose. Šiuo metu vyrauja C. von Linne (Linėjus) binarinė sistema, tačiau dėl ginčitinų dalykų augalų klasifikacinė sistema varijuoja. Pagal šią sistemą pagrindinis taksonominis vienetas yra rūšis. Giminingos rūšys grupuojamos į gentis, šios į šeimas, šeimos – į eiles, eilė – į klasę, klasės – į skyrius, o visi augalų skyriai sudaro augalų karalystę.
Saugomos rūšys skirstomos į 6 kategorijas pagal apsaugos reikalingumą:
0 – išnykusios ar galbūt išnykusios rūšys; šių rūšių augalų Lietuvoje dar buvo aptinkama po 1800 metų, gyvūnų ir grybų –po 1900 metų, bet pastaraisiais metais jų nerandama;
1 – išnykstančios rūšys;
2 – sparčiai nykstančios rūšys;
3 – retos rūšys; populiacijų labai mažai dėl šių rūšių biologinių ypatybių;
4 – retos, nepakankamai ištirtos rūšys; dėl duomenų stokos negalima įrašyti į 1-3 kategorijas;
5 – išsaugotos rūšys; anksčiau įrašytų į Raudonąją knygą rūšių gausumas jau atstatytas.
Lietuvos raudonojoje knygoje įrašyta 210 saugomų augalų rūšių.

1.1. Augalų skyriai ir jų ypatybės

Gaubtasėkliai – aukštesniųjų augalų skyrius, apimantis >1/2 visų žinomų augalų rūšių. 2 klasės: dviskilčiai ir vienaskilčiai. Paplitę beveik visose klimato zonose (nuo 83° š. platumos iki 64° p. platumos), kalnuose iki 6300 m virš jūros lygio. Daugiausia auga sausumoje, lengvai prisitaiko prie įvairių ekonominių sąlygų. Vandenynuose ir jūrose žinoma tik apie 50 rūšių. Svarbiausias deguonies gamintojas sausumoje. Suklestėjo kreidos periode.
Plikasėkliai – aukštesniųjų augalų skyrius. 6 klasės: sėkliniai paparčiai, benetitainiai, kankorėžainiai, cikainiai, gnetainiai ir ginkainiai. Pirmųjų dviejų klasių išmirę, iš ginkainių dabar auga tik ginkmedis. Paplitę visuos žemynuos, daugiausia Eurazijoje ir Š. Amerikoj. Atsirado devone.
Sporiniai induočiai – aukštesniųjų augalų skyrius. 5 klasės: psilofitainiai, psilotainiai, pataisainiai, asiūklainiai ir papartainiai. Auga daugiausia drėgnose vietose. Buvo pirmieji sausumos augalai. Paleozojuje buvo labai gausi, beveik visame pasaulyje paplitusi augalų grupė. Iš likučių susidarė akmens anglys. Psilofitainių klasės dabar visi išmirę. Psilotainių klasės likučių nerandama, manoma, dėl to, kad jie buvo labai gležni. Iš pataisainių auga tik kai kurie žoliniai. Asiūklainiai taip pat nykstanti grup: auga tik žoliniai. Papartainių auga daug formų visame pasaulyje.
Samanos – aukštesniųjų augalų skyrius. 2 klasės: kerpsamanės ir lapuotosios samanos. Auga drėgnuose miškuose, pelkėse, pelkėtose vietose, ant medžių, akmenų, rečiau vandenyje. Bendrijos tankiai sudaro vientisą dangą. Auga labai lėtai (keli milimetrai per metus), tik viršūne; apatinės dalys sunyksta. Gerai pakelia sausrą. Gyvūnai neėda. Kildinamos iš dumblių. Svarbios dirvodarai, sukelia akmenų ir uolų dūlėjimą. Pelkėse iš žuvusių samanų likučių susidaro durpės.
Maurabragiai – žemesniųjų augalų skyrius. Paplitę beveik visuose vandenyse, ypač ežeruose. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-16
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis777.21 KB
AutoriusLija
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos Raudonoji knyga pievose ir smelynuose augantys augalai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą