Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
1
naudingas +2 / nenaudingas -1

Dendrologija

  
 
 
123456
Aprašymas

Valgomasis kaštainis ir paprastasis bukas. Ąžuolai. Temperatūra, jos įtaka. Beržai ir alksniai. Vaistiniai ir nuodingieji medžiai ir krūmai. Ginkainiai, dviskiautis ginkmedis. Augalų ekologija, reikšmė ir veiksniai. Maumedis. Šilkmedis. Parkas. Europinis ir dygusis kukmedis. Dendrologijos istorija. Riešutmedžiai. Drebulė, tuopa. Šviesa. Anksti pavasarį žydintys medžiai ir krūmai. Skroblas ir lazdynas. Pušys. Gluosniai, karklai. Vėlai lapojantys medžiai ir krūmai. Svyruoklinių eglių formos. Dendrologiniame plane išdėstant medžius bei krūmus. Pušinių šeimai charakteringi bruožai. Erškėtinių šeima, erškėtrožių pošeimis. Gyvatvorių tipai ir jų paskirtis. Pocūgė. Klevai. Lijininio apželdinimo principai. Augalų tarpusavio veiksniai (fitogeniniai). Hidrofitai. Maumedžiai. Liepos. Pavieniai augantys medžiai ir krūmai. Kiparisinių šeima. Sedula, karaga, kartuolė. Maumedžiai europinis ir lenkinis. Savaiminiai krūmai ir medžiai pagal aukštumą. Smaugikinių, anakardinių, buksmedinių šeimos. Zoogeniniai veiksniai. Kadagys. Erškėtinių ir rūtinių šeima. Jautrūs užterštam orui medžiai ir krūmai. Tuja. Alyvmedžių šeima. Kokie medžiai ir krūmai tinka karpomoms gyvatvorėms ir žaliosioms sienoms. Kėnis. Spygliuočių rūšys atsparios užterštam orui. Sausmedinių, putininių šeimos. Raudonosios knygos augalai. Pupinių šeima. Tujenio šeima. Klevų, šunobelių, vynmedžių šeimos.

Ištrauka

1. Eglės
Eglės (Picea) pušinių šeimos medis, spygliuotis, visžalis. Gentyje 40 – 50 rūšių, paplitę vidutinio klimato zonoje. Laja – kūgiška, tanki. Žievė – pašiurpusi, plona. Spygliai – keturbriauniai ir plokšti, linijiški tvirti.(gyvena ilgai 7 – 9 metus) Kankorežiai – ritiniški, ovalūs su odiškais sėkliniais žvynais. Sėklos – ovalios su ilgu sparneliu, skilčialapių 4 – 15. Auga įvairiuose dirvožemiuose, pakenčia unksmę. Medžių liemenys tiesūs šiek tiek nulaibėje, žievėje yra rauginių medžiagų. Aukščiausia 96m. Lietuvoje savaime auga viena – paprastoji pušis (picea abes) o introdukuota apie 20 eglių rūšių. ( Baltoji (glauca), Engelmano (engelmanii), dygioji (pungens), serbinė (omorika)).
2. Valgomasis kaštainis ir paprastasis bukas (Bukinių š.)
Valgomasis kaštainis (castanea sativa) paplitęs viduržiamio jūros kraštuose. Bukinių šeimos augalas. Aukštis 20-30m. iki 2-3m. skersmens nuo žemės šakotu liemeniu. Skėstomis storomis šakomis. Žievė pilka suaižejusi, lapai pražanginiai pailgai ovalūs arba lancetiški 15 – 20cm. ilgio. 7 – 10cm.pločio. pailgai smailėjantys stambiai pjūkliški stori uodiški pamatas pleistiškas. Lapų paviršius ryškiai žales, apačia šviesesnė plaukuota. Lapkotis gelsvas arba rausvas. Žiedynai šviesiai geltoni iki 20-30c.ilgio ir tik 1cm.skersmens. Riešutas plokščiai ovalus –rudas (valgomas) rydi birželio – liepos mėn. Auginamas botanikos soduose. (paprastai turi kelis liemenis) Veislės – albomarginata, asplenifolija.
Paprastasis bukas (Fagus sylvatika) paplitęs europoje. 20 – 35m.aukščio. 1,8m.skersmens liemuo. Laja skėtašakė, žievė plona lygi sidabriškai pilka. Ūgliai apvalūs tamsiai rausvai rudi. Pumpurai pražanginiai išsidėstę dvien eilėm, aštriai nusmailėję. Lapai ovalūs smailėjantys, truputį dantytais kraštais, ryškiai žali, plika viršutine ir šviesesne plaikuota apačia, lapkotis plaukuotas. Rudenį lapai tampa gelsvai orandžiniai. Dalis lapų išsilaiko per žiemą.Kuokeliniai žiedai geltonai rudi, o piesteliai žali. Žydi lapojant gegužės mėnesį. Auga nesparčiai, priemoliuose priesmėliuose, pakantus ūksmiai, neatsparus šalčiui. Mediena – šviesiai gelsva, balana ir branduolys vienspalviai. Mediena patvari, kieta. Veislės ir formos – purpurea tricolor, aiton. Papr.ąžuolas(quercus robus), bekotis ąž.(petraea), raudonasis ąž.(rubra), pelkinis ąž.(palustris)
3.Rūšių įvairovė
Rūšis – sistematinis vienetas sudarantis giminingų organizmų grupę, užimanti tam tikrą teritoriją, ir atliekanti stik šiai rūšiai būdingas funkcijas.
2
1. Paprastoji eglė (Picea abies)Pušinių š.
Paplitusi europoje, 30-40m.aukščio, skersmuo 1m. laja kūgiška, atviroje vietoje augantis medis iki žemės šakotas. Liemuo tiesus, išbėginis. Žievė pilkai rausvai ruda, su besilupančiais kraštais. Ūgliai – rusvi, pilki. Pumpurai- kūgiški, smailūs rudi, nesakingi. Spygliai tamsiai žali, keturbriauniai, tvirti, lygūs, pasišiaušia. Kankorežai- ritiniški, rusvai ar gelsvai rudi. Dengemieji žvynai paslėpti, sėklos ovalios su sparneliu, apskrita viršūne. Sporifikuoja skleidžantis spygliams gegužės mėnesį. Kankoriažiai prinoksta spalio – lapkričio mėn. Nukrenta vasara. Brandos amžius – 120m. mėgsta priesmėlius ir priemolius. Atspari šalčiui, labai neatspari užterštam orui. Brandžiamedienė rūšis, mediena lengva, minkšta, skali. Metinės rievės ryškios. Veislės – aurea, refleksa. Baltoji egl.(glauca), engelmano(engelmani), dygioji(pungens), serbinė(omorika). Priklauso gentys: Kėnio, pocūgės, cūgos, eglės, maumedžio, pušies. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-08-21
DalykasBotanikos špera
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasŠperos
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis36.49 KB
AutoriusAiste
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Dendrologija tikras.doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą