Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Grybų vaidmuo aplinkoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Grybų vaidmuo aplinkoje

  
 
 
12345
Aprašymas

Grybų rūšys. Grybų sandara, mityba, dauginimasis, ekologinė ir praktinė reikšmė.

Ištrauka

Grybai – viena iš eukariotų karalysčių. Požymiai: nejudrumas, neribotas augimas gilyn, ląstelės sienelės su chitinu, heterotrofinė mityba, glikogenas – atsarginis angliavandenis, ypatingi lytinio dauginimosi ciklai.

Tai atskira žemesniųjų augalų grupė, kuriai priklauso apie 100 tūkst. rūšių. Grybai neturi chlorofilo ir minta gatavomis organinėmis medžiagomis.
Grybo gniužulą sudaro plonos gijos – hifai, kurių visuma vadinama miceliu, arba grybiena. Daugumos grybų skersinės pertvarelės dalija hifus į atskiras ląsteles, bet kai kurie grybai (pelėsis) pertvarelių neturi. Jų grybiena sudaro viena didžiulė, turinti daug branduolių ląstelė. Pagal maitinimosi būdą grybai skirstomi į parazitus, saprofitus ir simbiontus. Parazitiniai grybai auga ant gyvo organizmo, žuvus šeimininkui, kartu žusta ir jie. Parazitiniai grybai (valkčiagrybis, kūlės, fitoftora, skalsės ir kt.) dažniausiai auga ant augalų, rečiau ant gyvūnų. Yra ir tokių rūšių, kurios gali augti ant negyvų organizmų. Pavyzdžiui, pintis is pradžių apsigyvena ant gyvo organizmo, o jam nunykus, minta negyvais jo audiniais. Saprofitai (pelėsis, baravykai, pievagrybiai ir kt.) minta negyvomis organinėmis medžiagomis, bet kartais kai kurios rušys geba maitintis gyvais substratais. Kepurėtieji grybai (lepšės, raudonviršiai ir kt.) vadinami dar simbiontais, nes jiems būdingas artimas sugyvenimas su augalais, teikiant vienas kitam naudą (simbiozė), konkrečiai: grybo micelio – su augalo saknimis (mikorizės, arba grybašaknės, reiškinys). Grybiena teikia augalui azotą, fosforą ir kitas mineralines medžiagas, o iš jo gauna angliavandenius, kurie susidaro aukštesniuosiuose augaluose vykstant fotosintezei.
Dauguma grybų dauginasi sporomis, kurios vienu grybu (pelėsio) susidaro tam tikrose talpyklose, vadinamose sporangėmis, kitų (pelėjūno, galvenio ir kt.) – grybienos išaugose. Kepurėtųjų grybų sporos susidaro vaisiakūniuose. Pievagrybių, ūmėdžių ir kai kurių kitų grybų sporos – kepurėlės lakštelių paviršiuje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-13
DalykasBotanikos namų darbas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasNamų darbai
Apimtis4 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis14.38 KB
AutoriusRegina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Grybu vaidmuo aplinkoje.doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą