Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Botanika>Parazitai, grybai, jų pavyzdžiai ir reikšmė
   
   
   
-2
naudingas 0 / nenaudingas -2

Parazitai, grybai, jų pavyzdžiai ir reikšmė

  
 
 
123456789
Aprašymas

Grybai. Jų rūšys. Kerpės. Aukšliagrybiai. Papėdgrybiai. Parazitai. Voragyviai. Erkės.

Ištrauka

Tikrieji grybai (Fungi arba Mycota) skirstomi į 4 skyrius: chitridiomikotus (Chytridiomycota), zigomikotus (Zygomycota), aukšliagrybūnus (Ascomycota) ir papėdgrybūnus (Basidiomycota).
Skyrius chitridiomikotai (Chytridiomycota) apjungia primityviausius grybus. Jų fosilijos, labai primenančios dabar gyvenančius grybus, datuojamos Devonu. Jie atsirado prieš 400 mln. metų. Dauguma šio skyriaus atstovų gyvena vandenyje, parazituodami vandens grybus, dumblius, aukštesniuosius vandens augalus ir bestuburius. Kai kurie parazituoja sausumos augalų šaknis drėgnoje dirvoje. Labai nedidelė šių grybų dalis minta negyvomis organinėmis medžiagomis (saprotrofai) – apsigyvena ant gyvūnų ir augalų liekanų.
Kadangi dauguma atstovų – viduląsteliniai parazitai, tai chitridiomikotų kūnas – plika citoplazmos masė. Saprotrofų ląstelės sienelė sudaryta iš chitino (iki 60 %) ir gliukanų. Labiau išsivysčiusių grybų kūnas yra ovali ar pailga ląstelė, turinti plonus, vos šakotus siūlus. Toks kūnas vadinamas rizomiceliu. Jo siūlai, neturintys branduolių, tarnauja įsitvirtinimui substrate ir maisto medžiagų siurbimui iš substrato. Tipingas atstovas – bulvinis raupis (Synchytrium endobioticum).
Skyrius zigomikotai (Zygomycota) apjungia sausumos grybus. Jų tarpe yra saprotrofų, biotrofų (žmogaus, grybų, vabzdžių). Dažniausiai tai – dirvožemio ir mėšlo grybai. Mikoriziniai zigomikotai susiję su 95 % sausumos augalų. Kosmopolitai.
Zigomikotų atstovų ląstelės sienelėje yra chitinas ir gliukanai. Zigomikotų kūnas gerai išvystytas, siūlų pavidalo, bet neląstelinis. Pertvaromis nuo pagrindinio siūlo atskirti nelytinio dauginimosi organai – sporangėkočiai su sporangėmis ir konidijakočiai su konidijomis bei lytinio dauginimosi struktūros. Lytinis dauginimasis yra somatogamijos atmaina ir vadinamas zigogamija.
Pelėsis (Mucor) – žinomiausias šio skyriaus atstovas. Gyvena ant mėšlo, ardydamas augalines liekanas, gali parazituoti augalus ir gyvūnus, taip pat žmogų. Jų kūnas sudaro baltą ar pilką aptraukalą. Kai kurios pelėsio rūšys sukelia mukoromikozes plaučiuose (netikroji tuberkuliozė), žmogaus ir gyvulių galvos ir kitų organų mikozes.
Skyrius aukšliagrybūnai (Ascomycota) apima labai įvairius savo sandara ir gyvenimo būdu grybus. Tai didžiausias atstovų skaičiumi skyrius. Čia priskiriami vienaląsčiai pumpuruojantys mieliagrybiai, liaudyje žinomi mielių pavadinimu, taip pat makroskopiniai daugialąsčiai bobausiai ir briedžiukai.
Aukšliagrybūnai paplitę visose gamtinėse zonose. Pagal mitybą dauguma aukšliagrybių – saprotrofai, gyvenantys dirvoje, miško paklotėje, ant augalinių liekanų. Žinomos aukšliagrybių rūšys, gyvenančios ant substrato, turinčio keratiną (nagų, plaukų, kanopų). Visi paminėti saprotrofai dalyvauja organinių medžiagų mineralizacijos procese, ypač augalinių liekanų, kurių sudėtyje yra celiuliozės.
Aukšliagrybių tarpe žinomi biotrofai, pvz., obelinis rauplėgrybis (Venturia inaequalis), sukeliantis ligą obelų rauples.
Būdingas aukšliagrybių požymis – aukšlio susidarymas lytinio proceso metu. Aukšlys – uždaras maišelis, kuriame dažniausiai būna 8 haploidinės aukšliasporės. Aukšliagrybių ląstelės sienelė turi chitino (10-25 %), o didesnę sienelės dalį sudaro gliukanai. Mieliagrybiai be gliukanų sienelėje turi mananų (manozės polimerų). Aukšliagrybių kūnas yra šakotų, septuotų su paprasta pora siūlų pavidalo. Grybiena haploidinė. Kai kurių atstovų kūnas gali sutrūkinėti arba pumpuruoti. Mieliagrybiai tikros grybienos neturi, jų kūnas vienaląstis.
Aukšliagrybių vystymesi labia svarbus vaidmuo tenka nelytiniam dauginimuisi. Nelytinio dauginimosi sporos (konidijos) susidaro egzogeniškai ant haploidinio micelio konidijakočių.
Lytinis procesas, kuris žinomas ne visiems atstovams, vadinamas gametangiogamija. Susiliejus dviejų gametangių – anteridžio ir askogonės – turiniams, skirtingos lyties branduoliai iš karto nesusilieja. Jie poruojasi, sudarydami dikariono arba dvibranduolę stadiją. Iš askogonės, moteriškos gametangės, į kurią perėjo vyriškos gametangės anteridžio turinys, išauga askogeniniai hifai, kuriuose dikariono branduoliai sinchroniškai dalijasi. Šie hifai šakojasi ir atsidalina septomis į dvibranduoles ląsteles. Iš tokių ląstelių vystosi aukšliai. Aukšlio vystymasis prasideda, susiliejus dikariono branduoliams. Susidaręs diploidinis branduolys dalosi mejozės būdu, vėliau branduoliai dalosi mitozės būdu, susidarant 8 haploidinėms aukšliasporėms.
Daugelio aukšliagrybių aukšliai formuojasi vaisiakūnyje. Jų žinoma 3 pagrindiniai tipai: kleistotecis, peritecis ir apotecis. Kleistotecis – apvalus, visiškai uždaras kūnas su aukšliais. Subrendę aukšliasporės gali plisti tik suirus kleistotecio sienelei. Peritecis – pusiau uždaras kūnas, daugumoje apvalus arba kriaušiškas, viršūnėje turintis angelę. Subrendę aukšliai priartėja prie angelės ir aktyviai išsvaido aukšliaspores. Apotecis – atviras taurės ar dubenėlio formos vaisiakūnis. Jo viršutinėje dalyje išsidėsto aukšlių, su įsiterpusiais steriliais siūlais, sluoksnis, kuris vadinamas himeniu. Aukšliasporės taip pat išsvaidomos aktyviai.
Plačiai paplitę ir praktiškai daug kur naudojami mieliagrybiai (Saccharomyces, Candida ir kiti). Jie neturi tipiškos grybienos, kūną sudaro viena pumpuruojanti arba besidalanti ląstelė. Lytinis procesas – dviejų vegetatyvinių ląstelių susiliejimas, nesusidarant vaisiakūniui. Svarbu žinoti, kad mieliagrybiai neprodukuoja žmogui toksiškų medžiagų. Alinis mieliagrybis (Saccharomyces cerevisiae) auginamas kultūroje – gamtoje jo nėra. Ši rūšis turi daug rasių: vyninės, kepimo, alinės ir spiritinės rasių grupės. Pelėjūno (Penicillium) ir galvenio (Aspergillus) genties grybai tėra nelytinio dauginimosi stadija, turinti pavadinimus, nes labai svarbūs žmogus gyvenime. Minėti atstovai – antibiotikų, fermentų, organinių rūgščių šaltinis biotechnologijos pramonėje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-09
DalykasBotanikos referatas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis23.65 KB
Autoriusvilija
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Parazitai grybai ju pavyzdziai ir reiksme [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2006-12-04 IP: 86.38.26.41
    deividas sako

    gerai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-2
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą