Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Algologija

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Algologijos mokslo raida. Dumbliai, jų paplitimas ir klasifikavimo problemos. Dumblių vaidmuo gamtoje ir praktinė reikšmė. Dumblių ląstelės ir gniužulo sandara. Gniužulo struktūros tipai ir morfologinės organizacijos lygiai. Dauginimasis. Branduolio fazių pasikeitimas ir generacijų kaita. Bangiofitainiai (Bangiophyceae). Euglendumbliai(euglenophyta). Žaliadumbliai. Maurakulainiai(Volvocophyceae). Valkčiadumbliečiai. Maurakuliečiai. Žalėsainiai. Ulotrikainiai Sifonainiai. Sifonokladiečiai. Chetoforiečiai. Sifoniečiai. Jungadumblainiai. Zignemiečiai. Menturdumbliai. Menturdumbliečiai. Titnagdumbliai. Plunksnadumblainiai. Centradumblainiai. Dvyniečiai. Šarvadumbliai. Gelsvadumbliai. Auksadumbliai. Rudadumbliai. Guveiniečiai. Karpasiūliečiai. Kutlerijiečiai. Laminarijiečiai. Ciklosporainiai. Dumblių ekologija ir filogenija. Raudondumbliai. Florideofitainiai. Kerpės-Lichenes. idiolichenes).

Ištrauka

Algologijos mokslo raida
Pagal Sautą ir Utiką algologijos mokslo raida skirstoma į 4 etapus:Iprasidėjo Teofrasto ir Diesporido laikais ir baigėsi 18a. II nuo 800 apima 1880 m. III- iki1950m. IV-šiuolaikinės algologijos raidos periodas. 1753m. Linėjus aprašė fucus g. Ir tuo pradėjo formalią dumblių nomenklatūrą. Vošė- pirmas mikroskopiškai ištyrė dumblius. Vošė ir Stakhauzas ištyrė Fucus lytinį dauginimasi. 19a. Tuizė, Cenkovskio tyrimais buvo sukurta dumblių morfologijos ir sistematikos pagrindai. 1922m.Oltamanas;1945m. Fričas, Mejeris, jų darbai buvo reikšmingi. 1951 m. Smith, algologijos kursas buvo paskelbtas. Algologijoje vyksta revoliuciniai pokyčiai, susieti su elektronine mikroskopija, įgijami nauji metodai. Patys dumbliai labai pasitarnauja molekulinei biologijai. Lietuvoje informacijos apie dumblius galima rasti ekologijos žurnaluose. Algologijos mokslo raida Lietuvoje. Gorskis aprašė 10 rūšių meturdumblių ir 4 jų formas. J. Matuškevičuvna aprašė 115 rūšių. V. Vilkaitis aprašė 150 rūšių dvyninių šeimos jungdumblainių. J. Mavšovičius -128 dumblių rūšis. Č.Pocienė-ištyrė ir aprašė 143 dirvožemio dumblių rūšis. Jų tarpe 63 žaliadumblių, 18 titnadumblių, 10 rūšių gelsvadumblių ir kt. J. Tranauskaitė -29 meturdumblių rūšis. G. Jankavičiūtė parašė 1966 m. Lietuvos vandenų vyraujantys dumbliai. J. Kavaliauskienė "Lietuvos ežerų dumbliai"1996 m. Kasparavičienė – titnadumbliai 396 r. Lietuvoje rasta. A. Minkevičius- sukūrė algologijos mokykla. Z. Uselytė- tyrė Lietuvos vandenų dumblių įv. Kostiukevičienė- Lietuvos upių ir upelių fitoplanktonų dumbliai- jos tyrimo objektas.

Dumblių įv.,paplitimas ir klasifikavimo problemos.
Pagal Norton ir kitus pasaulyje rasta apie 30-40 tūkst.dumblių r. Pagal Jonh 1994 daugiausia yra titnadumblių 11 tūkst. Lietuvoje dumblių manoma apie 700 rušių. Daugiausia Lietuvoje rasta titnadumblių per 400 rūšis. Menturdumblių 29 rūšys, Dirvožemio dumblių 150. Dumbliai l.įvairūs pagal ląst. Ir gniužulo dydį.Dumbliai paplitę dirvožemyje, sausumoje ir kt. pagal Goleibachą dumbliai skirstomi į 10 skyrių: 1.melsvadumbliai, 2. šarvadumbliai,3. auksadumbliai, 4. Titnadumbliai, 5.gelsvadumbliai 6. Rudadumbliai, 7. raudondumbliai, 8.euglendumbliai 9. žaliadumbliai 10. menturdumbliai. Pagal Paker 1982 m. Dumbliai skirstomi į 6 skyrius, 14 klasių, ir 8 poklasius.
Dumblių vaidmuo gamtoje ir praktinė reikšmė.
Vandenyje dumbliai sudaro pagrindinę organinės medž.dalį. Jūrose ir vandenynuose augantys melsvadumbliai,sifoniečiai ir raudondumbliai kaupia savo kūne kalcio karbonatą ir dalyvauja,susidarant povandeninėms uoloms ir koraliniams rifams. Negiliuose žemynų vandenyse,planktonui žuvus ir nusėdus į dugną,per ilgus amžius susikaupia sudūlėjusi pusiau skysta masė,vad.sapropeliu.jį perdirbus,gaunamos dervos, koksas, benzinas, žibalas, sunkieji aliejai, techninė alyva ir t.t.Nuo viršutinio kreidos periodo vandenyse labai paplito titnagdumbliai. Iš jų kiautelių ilgainiui susiformavo diatominės žemės arba diatomito,klodai. Senose geloginėse epochose,kai mūsų planetoje dar nebuvo kitų žaliųjų augalų, dumbliai buvo pirmieji ir vieninteliai deguonies tiekėjai. Kartu su bakterijomis ir kerpėmis dumbliai pirmieji pradeda augti ant plikų uolų, nualintose dirvose, išdegusiuose miškuose,kur paruošta dirvą kitiems augalams įsikurti. Kai kurie melsvadumbliai fiksuoja laisvą atmosferos azotą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-10
DalykasBotanikos namų darbas
KategorijaBiologija >  Botanika
TipasNamų darbai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis32.2 KB
AutoriusPaulius
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word algologija.doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą